Rusija atitraukė tik nedidelę dalį iš tų dešimčių tūkstančių karių pasienyje su Ukraina, pranešė Joe Bideno administracijos atstovai. Nepaisant praėjusį mėnesį Maskvos pademonstruoto formalaus deeskalavimo, realiai situacija pasikeitė nedaug, rašoma „The New York Times“.
Rusija gali laikyti kariuomenę, kol baigsis NATO pratybos
JAV gynybos ministerijos atstovai cituojami teigiantys, kad netoli sienos su Ukraina vis dar lieka dislokuota apie 80 tūkst. rusų karių. Ir toks kiekis kariuomenės vis dar išlieka didžiausiu regione nuo 2014-ųjų, kuomet Maskva aneksavo Krymą.
Rusijos gynybos ministras iš tiesų balandžio pabaigoje įsakė daliai kariuomenės dalinių grįžti į savo nuolatinės dislokacijos vietas iki gegužės 1-osios – ir jie iš tiesų buvo atitraukti, pažymėjo NYT kalbinti amerikiečių valdininkai. Tačiau daugelis padalinių paliko savo karinę techniką, o tai yra ženklas, kad jie gali labai greitai sugrįžti, jeigu tik V. Putinas nuspręstų juos ir vėl ten dislokuoti.
JAV prezidento administracijos atstovai pareiškė, kad kariuomenės laikymas pasienyje su Ukraina yra V. Putino žinutė Vakarų šalims – norėdamas jis gali pasiekti ar net viršyti JAV ir NATO pratybose „Defender Europe“ Europoje dalyvaujančių karių skaičių. Šiose pratybose, kurios numato net dviejų mėnesių trukmės kariuomenės mokymus per visą rytinį Europos valstybių perimetrą, dalyvauja apie 28 tūkst. karių iš JAV ir Europos šalių. Kitą mėnesį NATO surengs dar vienas pratybas „Steadfast Defender 21“ Rumunijoje ir Portugalijoje.
Kariniai ekspertai pažymi, kad V. Putinas kariuomenę dislokavo siekdamas būti pastebėtas ir tradicinio Kremliaus elgesio – patikrinti naujojo JAV prezidento reakciją – vedamas. V. Putinas galimai siekia išbandyti neseniai išrinkto JAV prezidento J. Bideno ryžtą, tikina kalbinti JAV valdžios aparato atstovai. Tačiau grėsmė kyla dėl to, bet koks karinės galios didinimas regione gali staiga tapti nekontroliuojamas arba išprovokuoti gilią krizę.
Kremlius galimai bando atbaidyti NATO plėtros norą
JAV valdininkų teigimu, jie vis dar nėra tikri, kokius tikslus V. Putinas siekė įgyvendinti didindamas kariuomenės skaitlingumą Europos rytuose ar nuspręsdamas kol kas neišvesti iki galo visų ten dislokuotų dalinių. „Jie regione išsaugojo gana pavojingą pajėgų kiekį ir išvedė tik nedidelę dalį“, – cituojamas buvęs JAV specialiųjų operacijų Europoje pajėgų vadas, atsargos generolas majoras Michaelas S. Repassas, šiuo metu dirbantis NATO spec. operacijų patarėju Ukrainoje.
„Tai man rodo, kad jie gali panorėti grįžti vėliau, kuomet laikas ir aplinkybės bus labiau tinkamos Rusijai – tai pasikartos ir vėl“, – įsitikinęs generolas.
„Už Rusijos sprendimo išsaugoti didžiąją dalį kariuomenės Rusijos-Ukrainos pasienyje faktiškai neabejotinai slypi dėl didelio masto NATO mokymų, – pažymėjo Jamesas Stavridis, buvęs NATO kariuomenės vadas. – V. Putino žinutė paprasta: Ukrainai negalima net galvoti apie narystę NATO. NATO neturi to siūlyti. Bet koks žingsnis šia kryptimi reikš Rusijos įsikišimą“.
Kai kurie JAV vadovybės administracijos atstovai mano, kad kariuomenės padalinių dislokavimas prie Ukrainos sienų yra bandymas suskaldyti pastarosios pasitikėjimą JAV ir Europos pažadais. Anot jų, V. Putinas taip siekia išprovokuoti Vakarų reakciją, tačiau tokią, kuri nepateisins ukrainiečių lūkesčių.
Ukrainos prezidentas: nematome mes ženklaus pajėgų atitraukimo
Gegužės 6-ąją Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės atitraukimas nuo pasienio zonos yra „itin vangus“. Tokiu būdu jis mano, kad eskalacijos grėsmė dar nepraėjo. Jis taip pat minėjo, kad pasienyje yra dislokuota apie 75 tūkst. karių ir karinės technikos vienetų,
„Mes matome – ir mūsų žvalgyba, ir mūsų profesionali kariuomenė – mes matome tik 3,5 tūkst. karių, kurie pradėjo atsitraukimą ir pasitraukė iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio teritorijos. Daugiau niekur mes tų sumažėjimų nematome. Manome, kad šis sumažėjimas yra lėtas ir todėl (puolimo) grėsmė išlieka“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
