Rusenęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl to, kad Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, vėl įsiliepsnojo trečiadienį, kai Maskva apkaltino Kijevą bandant surengti ginkluotus įsiveržimus į šį regioną.
Ukraina kategoriškai neigia tuos kaltinimus, bet vėlesnis žodžių karas sukėlė nuogąstavimų dėl platesnio konflikto tarp šių buvusių sovietinių kaimynių.
S.Lavrovas sakė, kad Maskva lieka įsipareigojusi dėl įstrigusio, Europai tarpininkaujant parengto taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti Kijevo ir prorusiškų separatistų kovas dviejuose Rytų Ukrainos regionuose. Rusijos ministras taip pat perspėjo nepasiduoti „emocijoms“.
„Kol kas pagrindinis dalykas yra ne pasiduoti emocijoms, ne nuslysti prie kažkokių kraštutinių veiksmų, o bandyti santūriai ir susitelkus stabilizuoti situaciją“, – sakė S.Lavrovas po Jekaterinburge įvykusių derybų su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu.
Tačiau S.Lavrovas perspėjo, jog Maskva imsis „visapusių priemonių užtikrinti, kad bet kokie bandymai surengti įsiveržimus į mūsų (Rusijos) teritoriją būtų užgniaužti dar užuomazgoje“.
Rusijos saugumo tarnyba FST praėjusią savaitę paskelbė, kad vienas jos karininkas ir vienas armijos karys žuvo per susirėmimus Maskvai užkertant kelią Ukrainos karinės žvalgybos „teroristinėms atakoms“ Kryme ir atremiant ginkluotus užpuolikus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo neleisti, kad už tuos incidentus būtų nenubausta, bet Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiuos kaltinimus pavadino „fantazijomis“, kuriomis siekiama suteikti Maskvai pretekstą didinti savo agresiją.
F.-W.Steinmeieris sakė, kad nors naujausių incidentų Kryme detalės vis dar nėra aiškios, Vokietijai šis įtampos padidėjimas kelia susirūpinimą.