Kodėl Rusijos rinkoms einasi blogiau nei kitoms
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas svajoja paversti Maskvą pasauliniu finansų centru, bet, kad pasiektų šį tikslą, jam dar reikės nueiti labai ilgą kelią. Nes Rusijos rinkos smuko. Nepaisant pastarųjų vienadienių rinkos pakilimų nuo gegužės vidurio doleriais denominuotas RTS indeksas ir rubliais denominuotas MICEX indeksas nuvertėjo dviem trečdaliais. Didesni nei kitose besivystančiose pasaulio rinkose Rusijos rinkų nuostoliai paneigia Kremliaus pareiškimus, jog šalis apsaugota nuo pasaulinės finansinės suirutės.
Kiek anksčiau šiemet investuotojams nuotaiką gadino arši etatizmo retorika, akcininkų ginčas bendroje rusų ir britų naftos įmonėje TNK-BP bei karas su Gruzija. Tačiau daugiausia žalos sukėlė finansinė krizė. Pirmosios patekę į bėdą prisipažino statybų, mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto įmonės. Kadangi kreditų rinkos vos neužsidarė, išseko ir jų teikiamos pigios paskolos. Kompanijos pradėjo keisti savininkus už kainas, kurios prieš kelis mėnesius būtų atrodžiusios juokingos. Sunkiai galą su galu suduriantys mažmeniniai ir investiciniai bankai, tarp kurių ir Rusijos ekonominio pakilimo simbolis – Renaissance Capital, – iš dalies ar visiškai nupirko konkurentai. Šią savaitę daugelis klientų atsiėmė savo indėlius iš smulkaus mažmeninio banko Globex. Pasekmes jaučia netgi Rusijos oligarchai. Turtingiausias iš jų – aliuminio karalius Olegas Deripaska turėjo atsisakyti vienos Kanados automobilių detalių gamybos bendrovės akcijų, nes nesugebėjo papildyti garantinio užstato (angl. margin call).
Kol kas paprasti Rusijos piliečiai nukentėjo mažiau. Daugeliui dabar sunkiau pasiskolinti pinigų, tačiau valstybinė televizija linkusi sumenkinti krizės mastą. Dar nebūta žymaus darbo vietų ar užmokesčio sumažėjimo. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas bei jo ištikimas įpėdinis Dmitrijus Medvedevas už savo populiarumą dėkingi palaipsniam rusų gyvenimo standartų gerėjimui. Bet koks gyvenimo lygio smuktelėjimas gali pakirsti jų sukurtos politinės sistemos pamatus.
Kremliaus reakcija į krizę buvo nevienareikšmė. Smunkančių kapitalo rinkų išgąsdinti jų reguliuotojai ilgesniems laikotarpiams stabdė prekybą ir įvedė specialias taisykles netikėtiems rinkos svyravimams apriboti. Dažni biržos uždarymai lėmė tai, kad aktyviausiai rusiškomis akcijomis prekiaujančia birža laikinai tapo Londonas. Smarkiai smuko pasitikėjimas pačiomis Rusijos rinkomis.
Kaip pagrindinį bankų ir kompanijų gelbėjimo planą Kremlius įvardija 200 mlrd. dolerių paketą. Vyriausybė taip pat planuoja papildyti saugių ir pelningų akcijų atsargas. Turint omenyje, kad Rusija trečia pasaulyje pagal užsienio valiutos rezervus, Kremliaus kišenės, be abejonės, yra gilios. Tačiau daugelis ekonomistų nerimsta dėl pinigų paskirstymo efektyvumo. Ir perspektyva, kad Kremlius ims kontroliuoti daugiau ekonomikos sričių vargu ar juos nuramins.
Parengta pagal The Economist
