Rusijos įstatymų leidėjai antradienį kandžiai komentavo Vakarų šalių paskelbtas sankcijas pareigūnams, susijusiems su akivaizdžiomis Maskvos užmačiomis aneksuoti Krymą – jie ragino JAV ir Europos Sąjungą (ES) taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.
Parlamento žemųjų rūmų vienbalsiai priimtoje deklaracijoje sakoma: „Siūlome ponui (JAV prezidentui Barackui) Obamai (Barakui Obamai) ir ... eurobiurokratams įtraukti visus Valstybės Dūmos deputatus, kurie balsavo už šią rezoliuciją, į Rusijos piliečių, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos, sąrašą.“
11 val. 52 min. Ukraina liks unitarine valstybe, bet valdžia bus smarkiai decentralizuota, sako premjeras
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas informavo apie vykdomą valdžios decentralizavimo reformą, kurios padariniai bus įtvirtinti naujos redakcijos Konstitucijoje.
„Dėl regionų įgaliojimų išplėtimo. Vyriausybėje mes sukūrėme specialią vicepremjero, kurio pagrindinis uždavinys - valdžios decentralizacija, pareigybę. Tai didelio masto reforma išsaugant Ukrainos vienybę ir unitarinę valstybės santvarką, perduodanti vietoms - sritims, miestams ir rajonams - plačiausio masto įgaliojimus ir piniginius išteklius, reikalingus regionų raidai“, - sakė premjeras savo kreipimesi į Ukrainos pietinių ir rytinių sričių gyventojus.
„Visų pirma tai palies sveikatos apsaugą, komunalinių paslaugų sritį. Bus sukurta municipalinė milicija. Bus atsižvelgta į vietos specifiką sprendžiant švietimo, kultūros, istorijos ir jos didvyrių klausimus“, - pažymėjo A.Jaceniukas.
„Parlamentinė-prezidentinė valdymo forma, prie kurios mes grįžome, suteiks galimybę suderinti visų regionų interesus, o ne primesti vienų valią kitiems. Ateinančiais metais jūs rinksite merus ir vietos tarybas, kurie jau turės platesnius įgaliojimus, ir šios tarybos suformuos vykdomuosius komitetus, kurie valdys regionus vietoje Kijevo skiriamų asmenų“, - sakė vyriausybės vadovas.
„Visos naujovės, susijusios su valdžios decentralizacija, atsispindės naujoje Konstitucijoje. Konstituciją turime rengti drauge“, - pridūrė A.Jaceniukas.
09 val. 56 min. ES sankcijos Rusijos ir Ukrainos pareigūnams numatytos pusmečiui, sako Italijos URM vadovė
Europos Sąjungos (ES) paskelbtos tikslinės sankcijos 21-o Rusijos ir Ukrainos pareigūno atžvilgiu bus taikomos šešis mėnesius, pirmadienį informavo Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
„Sankcijos galios šešis mėnesius“, – sakė ministrė žurnalistams po Briuselyje vykusio ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo.
F.Mogherini patikslino, kad sąraše asmenų, kuriems įvedamos sankcijos, „nėra aukštų Rusijos valdžios pareigūnų, žurnalistų, organizacijų ir kompanijų atstovų“.
Ji pridūrė, kad trys iš šių asmenų yra kariškiai.
09 val. 38 min. Prancūzija gali atsisakyti perduoti Rusijai „Mistral“ klasės laivus dėl krizės Kryme
Paryžius gali nutraukti kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas).
„Jeigu (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas toliau darys, ką daro dabar, mes galime atšaukti tą perdavimą. Tačiau mes raginame kitus – manau, visų pirma britus – taip pat pasielgti su Rusijos oligarchų aktyvais Londone. Sankcijos turi paliesti visus“, – L.Fabiusas sakė televizijai TF1, pridūręs, kad kontrakto dėl „Mistral“ laivų pardavimo neigiamai paveiktų Prancūziją.
Rusijos valstybinė karinės pramonės bendrovė „Rosoboroneksport“ ir Prancūzijos bendrovė DCNS sutartį dėl dviejų „Mistral“ klasės laivų statybos pasirašė 2011 metų birželį.
09 val. 36 min. Putinas pritarė susitarimo su Krymu dėl prisijungimo prie Rusijos projektui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą pritarti Rusijos ir Krymo susitarimo dėl šio Ukrainos regiono priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį projektui.
Atitinkamas potvarkis antradienį paskelbtas oficialioje teisinės informacijos svetainėje.
Prezidentas davė nurodymus Rusijos valdžios institucijoms pritarti tam, kad Krymas taptų Rusijos dalimi, ir „laikyti tikslingu susitarimo pasirašymą aukščiausiu lygiu“, rašoma Kremliaus potvarkyje.
Remiantis potvarkiu, susitarimo projektas numato naujų subjektų suformavimą Rusijos Federacijos sudėtyje.
08 val. 48 min. Rusijos prezidentas Putinas informavo parlamentą apie Krymo prašymą prisijungti prie Federacijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį oficialiai informavo parlamentą apie Krymo prašymą tapti Rusijos Federacijos dalimi, atlikdamas pirmąjį įstatymų leidžiamąjį žingsnį to Ukrainai priklausančio pusiasalio faktinės aneksijos link.
Kaip numatyta Rusijos konstitucija, V.Putinas informavo aukštuosius ir žemuosius parlamento rūmus bei vyriausybę apie Krymo Aukščiausiosios Rados ir Sevastopolio miesto įstatymo leidimo susirinkimo prašymą priimti juos į Rusijos Federaciją kaip naujus subjektus, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.
Prezidentas pirmadienio vakarą taip pat pripažino Krymą nepriklausoma valstybe, ignoruodamas tarptautinės bendruomenės poziciją, kad tas pusiasalis tebėra Ukrainos dalis.
08 val. 45 min. Putinas pripažino Krymą nepriklausoma valstybe
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, pripažįstantį Krymo nepriklausomybę.
Tai jis padarė po sekmadienį šiame Ukrainos regione vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos, kuris pakurstė rimčiausią Rytų ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.
Oficialiame Kremliaus tinklalapyje cituojamas V.Putino dekretas, kuriuo „Krymo Respublika... pripažįstama suverenia ir nepriklausoma valstybe“.
Dekretas buvo paskelbtas „atsižvelgiant į Krymo žmonių valią, pareikštą visuotiniame Krymo referendume“ sekmadienį, rašoma dokumente.
Jame priduriama, kad dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento. Ant dekreto nurodytas laikas - 22 val. 30 min. (20 val. 30 min. Lietuvos laiku).
V.Putinas antradienį ketina kreiptis į abejus parlamento rūmus po to, kai buvo paskelbta apie tikslines JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijas aukšto rango rusų ir ukrainiečių pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už separatistinio referendumo organizavimą bei mėnesio pradžioje prorusiškų pajėgų įvykdytą Juodosios jūros pusiasalio užėmimą.
Rusijos žemieji parlamento rūmai penktadienį rengiasi svarstyti įstatymų projektus, kurie turėtų supaprastinti kelią Kremliui aneksuoti suverenios valstybės dalį.
Krymo referendumą nelegitimiu paskelbė ir nauji proeuropietiški Ukrainos lyderiai, kurie praėjusį mėnesį nuvertė Kremliaus remtą Viktoro Janukovyčiaus režimą, ir dauguma tarptautinės bendrijos.
Dėl Rusijos veiksmų Kryme netgi jos svarbiausia sąjungininkė Kinija nusigręžė nuo Maskvos per balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl rezoliucijos, kuria patvirtinta, kad sekmadienio plebiscitas negali būti laikomas teisėtu.
Remiantis oficialiais duomenimis, per sekmadienio referendumą Kryme, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, 96,77 proc. balsavusiųjų pasirinko Kremliaus valdymą. Krymo prisijungimas prie Rusijos būtų rimčiausias Europos žemėlapio perbraižymas po Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo 2008 metais.
papildyta 09 val. 32 min. JAV ir ES paskelbė sankcijas Maskvai, ketinančiai prisijungti Krymą
Jungtinės Valstijos ir Europa paskelbė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiai aplinkai, tačiau nesugebėjo įtikinti šio lyderio atsisakyti savo akivaizdaus siekio aneksuoti Krymą.
Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijai įvestos priemonės yra griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų, ir perspėjo, kad Amerika nusitaikys į ekonomikos šulus Maskvoje, jeigu Kremlius nepakeis kurso.
Tačiau nebuvo jokių ženklų, kad V.Putinas ketintų atsitraukti, o Krymo promaskvietiška valdžia kūrė planus skubiai išnaudoti sekmadienį vykusį referendumą, kuriame per 96 proc. dalyvių nubalsavo už grįžimą prie Rusijos valdymo.
V.Putinas atliko dar vieną žingsnį tos teritorijos oficialios aneksijos link, pripažindamas Krymo nepriklausomybę nuo Ukrainos ir atverdamas Rusijos įstatymų leidėjams galimybę pritarti jo prijungimui.
Dramatiški pirmadienio įvykiai žymėjo didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius tiesioginę sankirtą tarp Vakarų šalių ir Kremliaus.
Sankcijas taip pat paskelbė Kanada ir Japonija, smerkdamos Rusijos „apgailėtiną“ žingsnį pripažįstant separatistinį balsavimą.
B.Obama paskelbė sankcijas septyniems Rusijos pareigūnams, tarp jų vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui, ir keturiems ukrainiečiams, tarp jų nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kaltinamiems Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu.
„Jeigu Rusija toliau kišis Ukrainoje, mes pasiruošę įvesti tolesnes sankcijas“, – perspėjo JAV lyderis.
Europos Sąjunga (ES) taip pat paskelbė uždraudžianti atvykti į Bendriją ir įšaldanti sąskaitas 21 Rusijos ir Ukrainos pareigūnui, įskaitant viceadmirolą Aleksandrą Vitką, Rusijos Juodosios laivyno vadą.
„Tai neabejotinai ir aiškiai plačiausios sankcijos, paskelbtos Rusijai nuo Šaltojo karo pabaigos“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Kitas pareigūnas paaiškino, kad šiais veiksmai stengiamasi paveikti artimiausios V.Putino aplinkos veikėjus, net jeigu jos nėra nukreiptos prieš patį užsienio valstybės vadovą.
„Jeigu pažvelgsite į rusų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą ... (pamatysite) jog jie yra pagrindiniai ideologai ir šios politikos vykdytojai bei architektai“, – tikino vienas pareigūnas.
Pasak pareigūnų, kol kas sankcijos taikomos atskiriems asmenims ir nepaveiks platesnių Rusijos verslo interesų.
Tačiau jie pažymėjo, jog B.Obamos pasirašytas naujas prezidentinis įsakas leidžia tolesnes sankcijas nukreipti prieš „asmenis, darančius didelę įtaką ... Rusijos vyriausybės politikai ir ekonomikai, kurie neužima postų vyriausybėje.“
Jokių naujų provokacijų
Pareigūnai nepatvirtino, jog turimi galvoje rusų verslo magnatai, vadinamieji oligarchai, kurie, kaip manoma, turi didžiulę politinę įtaką Kremliuje.
B.Obama sakė, kad vis dar įmanomas diplomatinis krizės sprendimas, jei Rusija atitrauks savo pajėgas iš Krymo, įleis į regioną užsienio stebėtojus ir sutiks vesti derybas su Ukraina.
Tačiau prezidentas įspėjo: „Tolesnės provokacijos tik dar labiau izoliuos Rusiją ir sumenkins jos padėtį pasaulyje“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) paragino pradėti dialogą, pabrėžęs, kad „Jungtinei Karalystei ir jos sąjungininkėms Krymas tebėra Ukrainos dalis“.
„Jei bus toliau ignoruojami tie raginimai, Rusija sulauks rimtų pasekmių“, – sakė jis.
Oficialiame Kremliaus tinklalapyje cituojamas V.Putino dekretas, kuriuo „Krymo Respublika... pripažįstama suverenia ir nepriklausoma valstybe“.
Dekretas buvo paskelbtas „atsižvelgiant į Krymo žmonių valią, pareikštą visuotiniame Krymo referendume“ sekmadienį, rašoma dokumente.
Jame priduriama, kad dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento. Ant dekreto nurodytas laikas – 22 val. 30 min. (20 val. 30 min. Lietuvos laiku).
Antradienį V.Putinas ketina kreiptis į abejus parlamento rūmus dėl krizės Kryme, kuri kilo, kai šio mėnesio pradžioje prorusiškos pajėgos užėmė šį Juodosios jūros pusiasalį.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pareiškė, kad jį „labai nuvylė ir suneramino“ sekmadienio referendumas.
JT vadovas įspėjo, kad „blogėjanti situacija turės rimtų padarinių Ukrainos žmonėms ir visam regionui“.
B.Obamos prezidentinis įsakas numato įšaldyti tų asmenų, kurie laikomi atsakingais už įvykius Kryme, turtą ir kapitalą, esančius Jungtinėse Valstijose ar JAV jurisdikcijoje. Be to, amerikiečiams bus uždrausta turėti su jais verslo reikalų.
Be D.Rogozino, kuris išjuokė B.Obamą dėl sprendimo įvesti sankcijas, tame sąraše taip pat yra įtakingi V.Putino patarėjai Vladislavas Surkovas bei Sergejus Glazjevas.
Tarp Krymo pareigūnų, kuriems įvedamos taikomos sankcijos, yra Sergejus Aksionovas, pasiskelbęs laikinuoju regiono ministru pirmininku, ir Vladimiras Konstantinovas, kuris yra Krymo parlamento pirmininkas.
ES sąraše yra S.Aksionovas ir du rusų karininkai: Vakarų karinės apygardos vadas Anatolijus Sidorovas bei Aleksandras Galkinas, vadovaujantis Pietų karinei apygardai.
Abejose apygardose neseniai vyko didelio masto karinės pratybos, per kurias prie sienos su Ukraina buvo sutelktos gausios karinės pajėgos. Oficialiame Europos Sąjungos leidinyje nurodoma, kad abu karininkai iš dalies atsakingi už Rusijos karinio kontingento buvimą Krymą.
Reaguodamas į žinią apie sankcijas, buvęs Maskvos pasiuntinys NATO, dabartinis vicepremjeras D.Rogozinas, garsėjantis savo griežta pozicija Vakarų atžvilgiu, parašė ironišką komentarą socialiniame tinkle „Twitter“: „Pasaulinis pripažinimas, pagaliau!“
„Manau, šio JAV prezidento įsako juodraštį paruošė koks nors juokdarys“, – pridūrė jis anglų kalba.
Tuo tarpu diplomatai Briuselyje sakė, kad ES ir Ukrainos lyderiai penktadienį pasirašys Asociacijos sutarties politinę dalį. V.Janukovyčiaus sprendimas pernai lapkritį nepasirašyti šios sutarties su ES ir grįžti prie glaudesnių santykių su Rusija išprovokavo protestus, privertusius jį palikti prezidento postą.
Rusijos įstatymų leidėjai teigia nebijantys JAV sankcijų dėl Krymo
Rusijos įstatymų leidėjai, kuriuos Baltieji rūmai įvardijo kaip Jungtinių Valstijų sankcijų, paskelbtų po referendumo Kryme, taikinius, pirmadienį tvirtino neketinantys keisti kurso.
„Nieko panašaus nebūdavo netgi Šaltojo karo metais“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos parlamento aukštųjų rūmų (Federacijos Tarybos) pirmininkę Valentiną Matvijenko.
„Tai politinis šantažas“, – sakė buvusi premjero pavaduotoja, neigdama, kad turi kokių nors lėšų, sąskaitų arba nekilnojamojo turto užsienyje.
„Mūsų niekas neįbaugins grasinimais“, – pabrėžė V.Matvijenko.
Įstatymų leidėja Jelena Mizulina, prieštaringai vertinamo įstatymo, draudžiančio homoseksualių santykių „propagandą“ nepilnamečiams, autorė, taip pat neigė turinti kokio nors turto arba lėšų užsienyje.
„Asmeniškai manau, kad jie puolė į labai žemą, banalų lygį. Stipriai šaliai taip elgtis neoru“, – ji sakė per spaudos konferenciją.
Prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladislavas Surkovas, žinomas kaip Kremliaus „pilkasis kardinolas“, pareiškė dienraščiui „Moskovskij komsomolec“, kad šios sankcijos „man yra didelė garbė“.
V.Surkovas, kuris laisvalaikiu kurdavo roko dainų tekstus ir, kaip kalbama, yra parašęs romaną, prisidengęs slapyvardžiu, sakė, kad Vašingtono veiksmai neužkirs jam kelio mėgautis JAV kultūra, įskaitant velionio reperio Tupaco Shakuro (Rupako Šakuro) muziką.
„Jungtinėse Valstijose mane domina Tupacas Shakuras, (bitnykų kartos poetas) Allenas Ginsbergas (Alenas Ginsbergas) ir (tapytojas abstrakcionistas) Jacksonas Pollockas (Džeksonas Polokas). Man nereikia vizos, kad prieičiau prie jų darbų. Taigi aš nieko neprarandu“, – aiškino jis.
Premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas parašė ironišką komentarą socialiniame tinkle „Twitter“: „Pasaulinis pripažinimas, pagaliau!“
„Manau, šio JAV prezidento įsako juodraštį paruošė koks nors juokdarys“, – jis pridūrė anglų kalba.
Federacijos Tarybos narys Andrejus Klišas sakė „Interfax“ nematantis „jokios tragedijos“ tose sankcijose: „Žmonių grupė, kurioje atsidūriau, puikiai man tinka.“
Tuo tarpu Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė „Interfax“: „Neturiu jokių sąskaitų arba turto Jungtinėse Valstijose. Kalbant apie privačius vizitus – aš be jų apsieisiu.“
Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė žurnalistams, jog buvo „supykdytas JAV administracijos sprendimo paskelbti sankcijas“, nurodė naujienų agentūra ITAR-TASS.
Šį JAV žingsnį jis vadino „vienašališku ir nesubalansuotu požiūriu, absoliučiai ignoruojančiu tikrovę“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
