Anot laišką parašiusios motinos, tiesioginio spaudimo moksleiviui nėra, tačiau mokytojų pasirinkta tema stipriai paveikė vaiko psichiką ir jo santykius su klasiokais.
Savo laiške motina pasakojo, kad į privalomos literatūros sąrašą moksleiviams buvo įtraukta knyga, kuri, jos manymu, tiesiogiai diskriminuoja rusakalbius.
Knygoje atpasakojama trėmimų istorija
Knygoje yra pasakojama geros mergaitės Ilon, kuriai teko būti siaubingų įvykių liudininke, istorija: „Prasidėjo viskas nuostabiai: močiutės kaimas, kuriame mergina žaidžia su gyvūnais, būna gamtoje, groja pianinu. Ji mokėjo vokiečių kalbą, o rusų kalbos nesimokė, nes bijojo tų, kuriems ji priklausė. Tie rusai buvo tokie baisūs ir tai iš visų tyčiojosi, kad jų bijojo net ir suaugusieji. Pavyzdžiui, senelis nuo jų sandėliuke po virtuvės grindimus slėpė radiją. Pati mergaitė reguliariai sapnavo košmariškus sapnus, kad ateina rusai, ant visų pradeda baisiai rėkti ir pasiima juos iš namų.
Ir štai sykį rytą močiutė ateina ir dar nepabudusiai iki galo mergaitei pasakoja, kad jos pažįstamą berniuką kartu su visa jo šeima pasiėmė rusų kariai. Kur juos išvežė? Į Sibirą!“
„Vaikai negali būti už tai atsakingi“
„Labai daug rusų vaikšto į estų mokyklas ir mokosi pagal estų mokomąją programą. Privalomoji literatūra turėtų atsakyti už tai, kas bus kalbama priešais klasę. Kaip rusų tautos moksleivis gali perpasakoti šios knygos turinį? Kodėl valstybė jau tokiems mažiems vaikams kelia konfliktą tarp dviejų didžiausių Estijos tautų?“ – leidinys „Postimees“ cituoja įsižeidusią vaiko mamą.
Ji taip pat aiškino, kad antrokai dar net neturi pakankamai istorinių žinių šia tema, o rusų vaikai negali būti atsakingi už tai, ką kažkada padarė tos pačios tautybės žmonės toje pačioje valstybėje.
Motina paprašė estų leidinio redakcijos neviešinti jos vardo, o taip pat neįvardijo konkrečios mokyklos, kurioje mokosi jos vaikas. Leidiniui kreipusis į Estijos švietimo ministeriją su klausimu, ar tokios knygos įtraukimas į pravalomų antrokams skaityti knygų sąrašą nesukels neigiamų padarinių, valdžios atstovai atsakė, kad knygų sąrašas yra kiekvieno mokytojo darbo metodų reikalas ir jie nesikiša bei nenurodinėja, kokios knygos privalo būti skaitomos.
Anot ministerijos atstovų jiems būtų sunku pasakyti ar šiuo konkrečiu atveju buvo tinkamai pasirinkta literatūra, nes nėra aiškūs konkrečios pamokos tikslai ir paties mokytojo taikoma metodika.