Taline vykusioje konferencijoje "Praeities įvertinimas kaip demokratėjimo pagrindas: 20 metų po slaptųjų nacių ir sovietų pakto protokolų paviešinimo" pabrėžta, kad valstybės turi siekti vienodo istorijos vertinimo.
Konferencijoje buvo pažymėta, kad šio pakto, visų vadinamo Molotovo-Ribbentropo paktu, slaptųjų protokolų pasekmės jaučiamos iki šiol, todėl vertinant istoriją būtina remtis faktais, o ne dabartiniu požiūriu į politiką. Tačiau visi konferencijos dalyviai sutarė, kad tai nepaprastai sunkus uždavinys.
Konferencijoje siekta sutelkti dėmesį į istorijos supratimo svarbą, nesistengiant jos nei pateisinti, nei kaltinti ar dėl jos apgailestauti. Svarbiausia yra suprasti įvykių priežastis, nes tik tai gali apsaugoti nuo istorijos pasikartojimo dabartinėje visuomenėje. "Istorijos supratimas turi būti paremtas faktais ir dokumentais, o ne politine ideologija", - pabrėžė Herderio institute dirbantis Janas Lipinsky. Tačiau tai net mūsų dienomis yra iššūkis, nes sovietinė retorika, susijusi su Molotovo-Ribbentropo paktu, dažnai skamba ir šiandieninėje Rusijoje.
Konferencijoje dalyvavo Vokietijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos atstovai, tarp kurių buvo ir prof. Endelis Lippmaa iš Estijos mokslų akademijos bei buvęs Rusijos žurnalo "Ogoniok", kuris daug prisidėjo prie to, kad "glastnost" laikais Sovietų Sąjungoje kilo istorinės diskusijos, vyriausiasis redaktorius Vitalijus Korotičius. Jų pastangomis 1989 metais Maskvoje vykęs TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino slaptųjų protokolų egzistavimą ir priėmė juos smerkiantį nutarimą. Konferencijoje buvo pristatyta ir anglų bei rusų kalbomis išleista knyga "Molotovo-Ribbentropo paktas - iššūkis sovietų istorijai", kurioje sudėtos 1989 metais Maskvoje vykusių debatų stenogramos.
Tačiau Maskvoje esančiame Andrejaus Sacharovo muziejuje dirbanti Anna Sevortian sakė, kad 39 proc. rusų net nežino apie slaptųjų protokolų egzistavimą, o 11 proc. gyventojų, nors ir yra apie juos girdėję, laiko tai pramanu. "Būtina, kad mes bendrai tirtume praeities įvykius tol, kol prieisime prie bendro visai Europai istorijos vertinimo", - pabrėžė ji. Rengdami šią konferenciją estai kaip tik ir siekė, kad ji taptų pirmu žingsniu į bendrą istorijos supratimą.
Konferencijoje dalyvavę stipendininkai, mokyklų mokytojai, visuomenės atstovai daugiausia vilčių deda į naująjį Rusijos elitą, kuris, jei taptų įtakingas, galėtų daug papasakoti tėvynainiams apie slaptuosius protokolus ir pasiekti, kad rusai patikėtų jų egzistavimu. Tam pagelbėtų ir Rusijoje išleisti nauji istorijos vadovėliai, paremti istoriniais faktais, o ne politine ideologija.
Konferencijos dalyviai aptarė ir istorijos naudojimo galimybes saviems tikslams. Jie pabrėžė, kad skirtingai traktuojami istoriniai faktai neleidžia valstybėms kaimynėms pagerinti savo santykių, nes Rusija vis nenori pripažinti, kad Molotovo-Ribbentropo paktas nulėmė ir Baltijos valstybių nepriklausomybės praradimą.
Konferenciją Taline surengė Estijos užsienio politikos institutas. Ji skirta ir Berlyno sienos griuvimo 20-mečiui bei didžiojo Europos Sąjungos išplėtimo penkmečiui, kai į Bendriją įstojo 10 naujų narių, tarp jų ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės.
