Stotį, kurios pagrindinė dalis yra dislokuotą Kovylkino kaime Mordvijoje, sudaro 150 trisdešimties metrų aukščio antenų. Ji gali aptikti net už 2 tūkst. kilometrų nuo Rusijos sienos esančius visus aerodinaminius taikinius – karinės ir strateginės aviacijos lėktuvus, sparnuotąsias raketas, viršgarsines raketas, kitus skraidančius aparatus. „Interfaks“ cituojamų Rusijos kariuomenės atstovų teigimu, „nematomais“ tradicinėms sekimo sistemoms vadinami „steath“ technologijų lėktuvai šiai sistemai „nėra nematomi“.
„Konteineris“ (29B6) naudoja tokį fizikinį reiškinį, kaip dekametro diapazono radijo bangų atspindys nuo jonosferos. Nukreiptas tam tikru kampu signalas (siunčiamas iš 300 kilometrų toliau įrengto siųstuvo) rikošetu atsimuša nuo jonizuoto atmosferos sluoksnio, patenka į „taikinį“ ir, jau atsispindėjęs nuo jo, grįžta į imtuvą.
Naudojantis „virš horizonto“ (over-the-horizon (OTH) technologijų radarais yra aptinkama tiksli objekto vieta, jo greitis ir skrydžio kryptis. „Konteineriai“ skirti aptikti aerodinaminius objektus iki 100 kilometrų aukštyje. Jie neaptiktų balistinių raketų jų skrydžio metu, tačiau gali aptikti jų paleidimo nuo Žemės paviršiaus momentą ir numatyti skrydžio trajektoriją.
Viso Rusijoje yra planuojama įrengti keturias tokias radiolokacines stotis. Be Vakarų kryptimi veikiančios stoties Mordvijoje, „Konteiner“ atsiras šalies šiaurės vakaruose, rytuose ir pietų kryptimi.
„Konteiner“ vienu metu gali sekti iki 5 tūkst. objektų ore. Šie įrenginiai turi taip vadinamą „mirties tašką“ – arčiau nei 900 kilometrų jie nieko „nemato“. Todėl yra dislokuojami šalies viduje, o ne prie sienos.
Radiolokacinė stotis buvo pradėta bandyti 2013-aisiais, 2018-ųjų gruodžio 1-ąją ji buvo dislokuota Mordvijoje, kur veikė bandymų režimų. 2019-ųjų gruodžio 1-ąją ji buvo oficialiai įtraukta į Rusijos kariuomenės naudojamos technikos sąrašus.
Būtent radiolokacinės stoties duomenimis vadovaujasi Rusijos kariuomenė, kurios strategai vėliau priima sprendimą dėl ginkluotės panaudojimo.
