2001-ųjų rugsėjo 11-oji yra viena iš tų datų, kurios atsimenamos visą laiką. Amerikiečiams tokia data dar yra 1963 metų lapkričio 22-oji. Tą dieną buvo nušautas prezidentas Džonas Kenedis.
Grėsmė civilizacijai
Rugsėjo 11-ąją atsimena ne tik amerikiečiai. Ji yra iš tų datų, kurias atsimena viso pasaulio žmonės. Tą dieną teroristai smogė ne tik JAV finansinės ir ekonominės galios simboliui Pasaulio prekybos centrui ar karinės galios centrui Pentagonui. Daugelis mano, kad tą dieną buvo iškilusi grėsmė viso pasaulio civilizacijai. Manyta, kad kova su pasauliniu terorizmu kaip su naujuoju absoliučiu blogiu vėl suvienys žmoniją, privers didžiąsias šalis užmiršti visus nesutarimus ir pulti bendru frontu, kaip būta kovojant su naciais.
Prabėgęs dešimtmetis parodė, kad taip neatsitiko. Pirmiausia ir grėsmė nebuvo tokia didelė, kaip manyta iš pradžių. „Al Qaeda“ ir kitos teroristinės organizacijos smogė dar keliose vietose – Balio saloje, Londone, Madride, Mumbajuje, o ką jau kalbėti apie nuolatinius išpuolius Afganistane, Pakistane ir Irake. Aukų buvo daug, tačiau civilizacijos pamatų teroristams išjudinti nepavyko. Negana to, jiems net nepavyko išgąsdinti žmonių, supriešinti vienus su kitais, priversti juos kovoti su savo vyriausybėmis.
Tiesa, terorizmo organizatoriams pavyko JAV ir jos sąjungininkus įtraukti į karinius ir politinius konfliktus musulmonų pasaulyje, bet Osama bin Ladenas tikėjosi ne to.
Teroristai susilpnėję
„Al Qaedą“ po savo sparnu priglaudęs talibų režimas JAV pastangomis buvo sudorotas per kelias savaites. Tuo metu Afganistane pirmą kartą po sovietų armijos išvedimo vėl pasirodė užsieniečių kariai. Šį kartą – amerikiečių ir jų sąjungininkų.
Kovodamas su taptautiniu terorizmu Vašingtonas dar smogė ir Irakui – nuvertė Sadamo Huseino režimą. Atrodė, kad Amerika taps savo politikos Irake įkaite. Vis dėlto Vašingtonui pasisekė pakoreguoti strategiją tiek šioje šalyje, tiek Afganistane, ir jau numatyta, kaip bus perduota atsakomybė naujoms abiejų šalių vyriausybėms, o amerikiečiai su sąjungininkais išvažiuos namo.
JAV sugebėjo išplėsti antiteroristines operacijas prieš „Al Qaedą“ Afganistano ir Pakistano pasienyje. Per vieną tokią operaciją buvo likviduotas O. bin Ladenas. Ir po to smūgai prieš išlikusius teroristų vadeivas nebuvo nutraukti, tad dešimtąsias Rugsėjo 11-osios metines teroristai sutinka gerokai silpnesni.
Terorizmas nenugalėtas, jis toliau žudo nekaltus žmones. Tačiau fanatiškasis islamas slopsta, „Al Qaeda“ dezorganizuota. Tiesa, Pakistane, Jemene, kitose šalyse veikiančios jos grupuotės vis dar yra aktyvios ir pavojingos.
Teroristai nesugebėjo pakeisti globalių tarptautinių santykių, tik kiek pakeitė visuomenės klimatą ir teisines normas. Jis privertė Europos ir JAV piliečius atidžiau įsižiūrėti į islamą, į arabų šalių gyventojus.
Trilijonai už saugumą
Kitokie dešimtąsias metines sutinka ir patys amerikiečiai. Jungtinės Valstijos persiorientavo kovai su nauju priešu, bet tai, įvairiais skaičiavimais, kainavo apie 3 trilijonus dolerių. Kaip tik tų pinigų trūkumas vos nenuvarė šios šalies į bankrotą. Buvo sukurta per 1200 vyriausybinių organizacijų ir žinybų, 1900 privačių kompanijų, kurių uždavinys – amerikiečių gyvenimą padaryti saugesnį. Tačiau naujasis platus biurokratinis aparatas ne visada pasiteisino.
Patys amerikiečiai dabar pamatė, kad kovodami su teroristais jie daug ką pražiopsojo. Skirdami didžiausią dėmesį islamo fanatizmui, jie nepastebėjo, kaip Kinija iš „komercinės valstybės“ tapo ambicinga politine jėga. Kadangi Lotynų Amerika neturėjo ryšių su teroristais, buvo užmirštas ir šis regionas. JAV užleido pozicijas ir tose Afrikos šalyse, kuriose nėra „Al Qaedos“ grupuočių.
Nebuvo sukurtas ir tarptautinis antiteroristinis frontas. Tuoj po Rugsėjo 11-osios Rusija labai veržėsi sukurti tokį bendrą frontą, bet amerikiečiai suinteresuotumo neparodė. Jie pamatė, kad žiūrint per kovos su terorizmu akinius Vladimiras Putinas būtų lyg ir sąjungininkas, nes jis irgi kovojo su teroristais. Vis dėlto Rusijos režimo kovos Čečėnijoje buvo ne tiek su teroristais, kiek su kovotojais už nepriklausomybę.
Kovoja už geresnį gyvenimą
2001 metų rugsėjo 11-osios aukas užjautė toli gražu ne visi. Daugelis arabų iš gatvės O. bin Ladeną laikė didvyriu, degino amerikietiškas ir izraelietiškas vėliavas.
Po dešimties metų tie „arabų gatvės gyventojai“ iš tikro išėjo į gatves ir sukilo – tik ne dėl to, kad, kaip tikėjosi „Al Qaeda“, kad sukurtų viduramžių kalifatą kovai su žydais ir kryžiuočiais, bet kad išspręstų savo socialinius ir ekonominius klausimus. Arabų šalių gyventojai nustojo ieškoti priešų užsienyje ir sukilo prieš savo vyriausybes. Tad kai kurie komentatoriai mano, kad O. bin Ladenas visuomenės sąmonėje mirė anksčiau nei buvo nušautas. O tai ir svarbiausia, kas pasiekta per dešimtmetį.
Šiaip ar taip, esama ir tokių, kurie sako, kad tie lėktuvai, nukritę Niujorke ir Vašingtone, Amerikai atnešė mažiau nuostolių, nei vėliau priimti neteisingi sprendimai.
Tik faktai
2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai – serija koordinuotų savižudžių išpuolių, kuriuos Jungtinėse Amerikos Valstijose surengė islamistų teroristai.
Devyniolika teroristų, susijusių su „Al Qaeda“, užgrobė 4 komercinius keleivinius lėktuvus. Kiekvienoje užgrobėjų grupėje buvo po vieną asmenį, mokantį pilotuoti lėktuvą. Du iš lėktuvų teroristai nukreipė į Niujorke esantį Pasaulio prekybos centrą – po vieną į dangoraižius „dvynius“; pastarieji netrukus po smūgių sugriuvo. Trečią lėktuvą užgrobėjai nukreipė į Pentagono kompleksą, esantį netoli Vašingtono. Ketvirtas lėktuvas nukrito keleiviams pabandžius perimti lėktuvo valdymą iš teroristų. Manoma, jog tas lėktuvas turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus.
Per Rugsėjo 11-osios išpuolius žuvo apie 3000 žmonių. Griūvant dangoraižiams, žuvo apie 200 Niujorko gaisrininkų ir beveik 80 policininkų, kurie gelbėjo žmones.
Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose žuvo Lietuvos pilietė vilnietė, fiziko Vladimiro Gavriušino duktė Jelena Melničenko. Na o Samsonienei, R. Šileikiui ir P. Šilbajoriui pavyko išsigelbėti. Per skrydį žuvo lietuvių kilmės amerikietis D. Vencius.
Sąmokslo teorijos
Su Rugsėjo 11-osios atakomis yra susiję labai daug šių laikų mitų, sąmokslo teorijų. Joms paremti nepateikiami jokie įrodymai arba pasitelkiamos įvairios spekuliacijos.
Viena labiausiai paplitusių sąmokslo teorijų – atseit šias atakas iš tiesų organizavusi JAV vyriausybė arba specialiosios tarnybos. Motyvai nurodomi įvairūs, dažniausias – pretekstas pradėti karą Afganistane ir Irake, piliečių teisių apribojimas prisidengiant kova su terorizmu.
Beveik visas tas sąmokslo teorijas galima suskirstyti į dvi kategorijas:
1) „JAV vyriausybė kažkodėl leido šiai katastrofai atsitikti“;
2) „JAV vyriausybė šią katastrofą kažkodėl suorganizavo“.
Vienas iš dažniausių argumentų paremti šiems teiginiams yra teorija, jog toks bokštų griuvimas galėjęs būti sukeltas tik iš anksto pastatuose išdėliotų sprogmenų ir tikrai ne įsirėžusių lėktuvų. Esą pastatai sugriuvę pernelyg tvarkingai ir greitai, o jei pastatai būtų griuvę nuo lėktuvų, jie nebūtų taip taisyklingai sugriuvę – būtų virtę ant šoną, o ne visi trys susmukę. Įtartina esą ir tai, kad po gaisro sugriuvo 3 pastatai, nors tik į du iš jų trenkėsi lėktuvai.
Pagal kai kurias sąmokslų teorijas išvedžiojama, kad Rugsėjo 11-osios išpuolius esą surengę žydų sionistai – tam, kad suverstų kaltę savo priešams musulmonams.
