„Sparčiai artėja laikai, kai nebereiks nei traukinių mašinistų, nei taksistų, nei vilkikų vairuotojų“, – pranašauja Vokietijos profesinių sąjungų asociacijos Bavarijos skyriaus vadovas Matijasas Jiena, kurį cituoja „Deutsche Welle“.
„Automobiliai be vairuotojų – jau nebėra kažkas iš fantastikos srities. Kyla logiškas klausimas – kiek žmonių dėl to liks be darbo“, – priduria jis.
2016-aisiais tapo galutinai akivaizdu, kad pasaulio automobilių pramonė pasisuko nauja kryptimi – į elektromobilių gamybą. Neanalizuojant šio didelį pagreitį įgaunančio persiorientavimo priežasčių, nesunku nuspėti jo padarinius jau visai netolimoje ateityje.
„Elektros varikliai savo konstrukcija yra gerokai paprastesni už vidaus degimo variklius. Taigi, variklių gamyboje iš dabartinių septynių darbo vietų gali likti tik viena“, – tvirtina „Daimler“ darbuotojų tarybai vadovaujantis Michaelis Brechtas.
Bene niekas jau nebeabejoja tuo, kad pagrindinis barjeras verslo plėtrai yra ne darbo jėgos stygius, o tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 metų iššūkių, o jos medžioklė artimiausiais metais tik labiau agresyvės.
Vokietijos federalinio pramonės ir prekybos rūmų susivienijimo (DIHK) vyriausiojo ekonomisto Folkerio Traijerio teigimu, rizika verslui taip ir nesurasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų per pastaruosius metus smarkiai išaugo.
„Kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi skundžiasi jau 40 proc. Vokietijos įmonių. Beveik pusė jų šią problemą vadina augančia ir laiko esmine grėsme verslo plėtrai ateityje. O ši rizika dviguba – tai tiek pavojus taip ir nesurasti reikiamų žmonių užsakymams laiku įvykdyti, tiek ir tikėtinas išlaidų darbo jėgai augimas“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė D.Traijeris.
Tačiau kol kas faktai byloja ką kitą.
Vokietijoje, kuri pramonės ir transporto sektoriaus automatizavimo ir robotizavimo sparta pasaulyje nusileidžia tik Pietų Korėjai ir Japonijai, užimtumas pastaraisiais metais nemažėja.
DIHK duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Vokietijos apdirbamojoje pramonėje sukurta per 350 tūkst. naujų darbo vietų.
„2017-aisiais šalies pramonėje gali atsirasti dar mažiausiai 30 tūkst. naujų darbo vietų. Bene aktyviausiai naujų darbuotojų kitąmet ieškos vartojimo prekių gamintojai – maisto, baldų, vaistų“, – prognozuoja F.Traijeris.
„Automatizavimas, robotizavimas ir skaitmenizavimas iš vienos pusės darbo vietas naikina, iš kitos – kuria. Nyksta senos, atsiranda naujos profesijos. Taip visada buvo naujų technologijų masinio įsisavinimo aušroje. Taip vadinama ketvirtoji pramonės revoliucija naujų darbo vietų gali sukurti netgi daugiau nei senųjų sunaikins. Puikios galimybės atsivers gebantiems keistis, atkakliems ir mastantiems“, – tvirtina Vokietijos elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sąjungos prezidentas Michaelis Cizemeras.
Pasak jo, neabejotina, kad šios revoliucinės permainos pirmiausia sunaikins žemos kvalifikacijos darbo jėgos paklausą. Autonominiai automobiliai be darbo paliks didžiąją dalį vairuotojų, tačiau apkraus darbais tuos, kurie kurs tokių automobilių valdymo įrangą. Prie gamyklų konvejerių dabar nugaras lenkiančius žmones keis robotai, bet juos kažkas turės kurti, programuoti, remontuoti.
Naujienų agentūra DPA neseniai paskelbė sąrašą verslo sričių, kuriose skaitmeninės technologijos ir robotai negailestingai naikins menkai kvalifikuotą darbą. Kartu su pramone ir transporto sektoriumi į šį sąrašą pateko ir mažmeninė prekyba – pardavėjų bei kasininkų poreikis sparčiai nyks, populiarėjant virtualioms parduotuvėms ir elektroninio atsiskaitymo už prekes bei paslaugas būdams. Esminių permainų gyvenime gali sulaukti ir dalis sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojų – monotonišką bei sunkų slaugių ar sanitarų darbą ligoninėse ir senelių namuose pamažu perims robotai.
Tuo tarpu DPA kalbinti ekspertai tvirtina, jog be žmogaus rankų, proto ir toliau nebus apsieinama gydymo bei švietimo srityse, taip pat žemės ūkyje, o pastaruoju metu Vokietijoje smarkiai išaugusi inžinierių paklausa žada sotų gyvenimą šios klasikinės techninės profesijos atstovams.
„Man tik 27 metai, o jau galiu save vadinti turtingu dėdule, galinčiu finansiškai padėti brolio šeimai. Man netgi nepatogu draugams prisipažinti, kiek aš dabar uždirbu, nes neturiu net magistro laipsnio“, – savaitraščiui „Die Zeit“ prisipažino vieno technikos universiteto absolventas netolimoje praeityje, dabartinis projektuotojas ir kokybės kontrolierius vienoje elektroniką šaldytuvams gaminančioje įmonėje.
