Baltarusija per pastaruosius mėnesius tapo neatpažįstama. Tokio žmonių pilietinio aktyvumo šalis neregėjo dešimtmečius. Į opozicijos mitingus susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, o A. Lukašenkos retorika ir elgesys rodo, kad dabartinė valdžia jaučia artėjančių pokyčių baimę, pažymi ekspertai.
Žmogaus teisių centro „Vesna“ duomenimis, nuo gegužės iki liepos Baltarusijoje protestų metu buvo sulaikyta ne mažiau nei 1,1 tūkst. žmonių, 200 iš jų buvo skirtos įkalinimo bausmės. Opozicijos atstovams, tinklaraštininkams, žurnalistams ir net verslininkams teko palikti šalį.
„Šiuo metu mums neįmanoma likti Baltarusijoje, nes mes esame lengvas taikinys KGB, – „Liberation“ pasakojo vienas iš žurnalistų, turėjęs palikti gimtinę. – Daugelį mano kolegų suėmė, o daugelis išvyko, pavyzdžiui, į Vilnių ar Varšuvą. Aš manau, kad būsiu naudingesnis, jeigu ką nors parašysiu iš užsienio, negu sėdėdamas kalėjime“.
Covid-19 prisidėjo prie baltarusių politinio aktyvumo
Tokios represijos yra valdžios atsakas į precedento neturinčią žmonių mobilizaciją, kurią sukėlė A. Lukašenkos politika Covid-19 akivaizdoje. Dėl nuolatinio grėsmės neigimo ir atvirų kliedesių apie ligos prevenciją vartojant degtinę ar dirbant traktoriumi laukuose, šios šalies prezidentas jau kelis mėnesius pagarsėjo kaip tų, kurie koronavirusą laiko „lengvu gripu“, šalininkas.
„Lukašenka parodė neįtikėtiną panieką savo paties tautai, – pasakojo „Naše mnenije“ analitikė Valerija Kostiugova. – Jis perkėlė kaltę ant aukų šeimų, kaltino mirusiuosius, nieko nepadarė, kad ligoninėse netrūktų respiratorių. Galų gale, Baltarusijoje pirmą sykį buvo pasitelkta sutelktinio finansavimo kampanija, ligoninėms buvo surinkta virš 300 tūkst. eurų. Žmonės suvokė, kad jeigu kyla kažkokia problema, tai valdžia nieko nedaro, todėl jie patys turi veikti kartu ir pasiekti rezultatą. Pirmoji bendrų veiksmų patirtis ir paskatino juos veikti“.
Pats A. Lukašenka nuolat akcentuoja savo šalies pergalę prieš koronavirusą, nepaisydamas kritikos dėl griežtų priemonių netaikymo šalyje. Praėjusios savaitės pabaigoje jis netgi pripažino „persirgęs lengva koronaviruso forma“, taip norėdamas įrodyti savo įsitikinimų teisumą – „sunkiai serga tik silpnos sveikatos žmonės“.
Vargu ar tai pavyko, nes vėliau jis 5 dienas nesirodė viešumoje, o antradienį kreipdamasis savo svarbiausioje priešrinkiminėje kalboje į šalies gyventojus į elitą salėje jis atrodė prastos būklės, į ką atkreipė dėmesį ir vietos apžvalgininkai bei rusų žurnalistė Ksenija Sobčak.
„Aleksandras Grigorjevičius dažnokai kosti, prakaituoja – gandų apie jo ligą fone tai atrodo kraupokai“, – savo „Telegram“ kanale rašė ji.
Maža to, iš pradžių jo kreipimasis į tautą buvo suplanuotas rugpjūčio 3-ąją dieną, tačiau jį teko atidėti vienai dienai dėl neskelbiamų priežasčių.
Areštai rodo nepasitikėjimą savo paties sistema
Kelių opozicijos kandidatų į prezidentus (verslininko Sergejaus Tichanovičiaus, kurio žmona Svetlana vėliau perėmė kandidatavimo estafetę, ir politiko Viktoro Babarikos) areštas, trukdymas patekti į rinkimų komisijas nepriklausomiems stebėtojams, užsienio šalių stebėtojų neįsileidimas, opozicijos rengiamų piketų vaikymas – visa tai rodo, kad šiuose rinkimuose anksčiau „rinkdavęs standartinius 80 proc.“ balsų A. Lukašenka nebesijaučia toks užtikrintas.
„Šiandien jau akivaizdu, kad pagrindinė jo oponentė – S. Tichanovskaja. O kaip šioje situacijoje pasielgs rinkimų komisijos, vietos vertikalė, spec. tarnybos – niekas nežino. Tai nauja situacija, neapibrėžta, o Lukašenka labai pergyvena. Ir todėl jis pats nebetiki ta rinkimų mašina, kuri jam visada išduodavo patikimą rezultatą – 80 proc. Todėl jis ir atsikrato pagrindinių oponentų, neleidžia stebėtojų į rinkimų komisijas. Jis nekviečia užsienio stebėtojų. Tai visiškai akivaizdu, kad jis pats netiki realia pergale, apie kurią skelbia valstybinė žiniasklaida“, – „Current Time“ pasakojo baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius.
Lukašenka staiga įsivėlė į konfliktą su Rusija
Likus kelioms savaitėms iki rinkimų pradžios Baltarusijos KGB struktūra suėmė 33 Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ smogikus, tuo metu „poilsiavusius“ vienoje iš sanatorijų prie Minsko.
A. Lukašenka kaltina rusus, kartu su kitais, dar nesulaikytais, į šalį turėjusiais atvykti beveik 200 samdinių, planavus surengti neramumus šalyje prieš rinkimus. Anot jo, rusų smogikai veikė „kartu su opozicija“. S. Tichanovskaja tokius kaltinimus pavadino „pasakomis apie Maidaną močiutėms“. Opozicijos lydere tapusios kandidatės į prezidentus teigimu, niekas nenori kraujo, o žmonės jau pavargo nuo nuolatinės politinės priespaudos šalyje.
Per ankstesnius parlamento rinkimus A. Lukašenka tautą gąsdino „maidanais“, tačiau tuomet labiau turėta omeny masinius neramumus, kurie tariamai nugramzdins šalį į „Ukrainos chaosą“. Šįkart pasirinkta taktika gąsdinti Rusijos smogikais.
Pačioje Rusijoje šis A. Lukašenkos sprendimas, nepaisant vėlesnio patikinimo, kad „Baltarusija ir Rusija ir toliau išliks artimiausiomis sąjungininkėmis“, buvo sutiktas šaltai. Buvęs premjeras D. Medvedevas atvirai pareiškė, kad tai yra „rinkimų žaidimai, kurie kelia apmaudą ir liūdesį“.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų Baltarusija žada ir pradėti fizinį Astravo AE paleidimą. Tai bus dar viena proga vieninteliam kol kas šalies prezidentui pasididinti politinius dividendus, pasakojant savo tautiečiams, kaip „dabar tai jau užgyvensim“ ir akcentuojant ekonominę Rusijos finansuojamo projekto svarbą.
Anot politologės V. Kostiugovos, A. Lukašenka per pastaruosius metus nuvylė daug baltarusių, taip ir nesugebėjęs užtikrinti kokybiškų medicinos paslaugų, nemokamo išsilavinimo ir atlyginimų augimo: „Tokiomis sąlygomis sunku toliau vaidinti tautos tėvą, barantį Vakarus ir kapitalizmą“.
Nepaisant „tarakonu“ liaudyje vadinamo Baltarusijos prezidento karštligiškų bandymų visais įmanomais būdais pakreipti rinkimų rezultatus savo naudai, jam sunkiai pavyksta, kaip anksčiau, išlaikyti kontrolę savo rankose.
„Neteks, na ir kas? Po 26 metų galima jos ir netekti. Prezidentas – samdomas darbuotojas“, – į „Belsat“ pastebėjimą, kad sąžiningi rinkimai A. Lukašenkai reikštų valdžios netekimą, pažymėjo S. Tichanovskaja.
