Suomijos opozicinė Centro partija, vadovaujama milijonieriaus verslininko, laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, aplenkusi kadenciją baigiančio premjero Alexandero Stubbo (Aleksandro Stubo) centro dešiniųjų koaliciją po kampanijos, kurios pagrindinė tema buvo šalies ekonomikos problemos, rodo galutiniai rezultatai.
Juhos Sipilas (Juhos Sipilės) liberali, agrarinės pakraipos partija, kuri nuo 2011 metų dirbo opozicijoje, bus didžiausia politinė jėga 200 vietų parlamente, kuriame turės 49 deputatus.
Tai reiškia, kad IT versle milijonus uždirbęs 53 metų J.Sipila, kuris yra naujokas politikoje – parlamentaru jis tapo tik 2011 metais, o savo partijos vairą perėmė 2012-aisiais, – taps naujuoju šalies vyriausybės vadovu.
„Atrodo, kad laimėjo Centras. Sveikinu“, – sekmadienį vėlai vakare pareiškė A.Stubbas Suomijos visuomeninei radijai ir televizijai YLE, kai buvo suskaičiuota maždaug 70 proc. balsų.
Proeuropietiškas A.Stubbas, kuris vienintelis iš kandidatų palankiai vertino NATO, buvo priverstas stebėti, kaip jo vyriausybės populiarumas smunka nuo tada, kai jis birželio mėnesį tapo ministru pirmininku, šiame poste pakeitęs dirbti į Europos Komisiją išvykusį Jyrki Kataineną (Jurkį Kataineną).
Dešiniojo sparno euroskeptiška Suomių partija, vadovaujama charizmatiškojo Timo Soini (Timo Soinio), netikėtai įsiveržė į antrą vietą, užsitikrinusi 38 vietas.
A.Stubbo konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija gavo 37 vietas, o socialdemokratai – 34 vietas.
„Esu išties patenkintais šiais rezultatais“, – pareiškė J.Sipila.
„Sunki padėtis“
„Prieš trejus metus į mus žvelgta kaip saulėlydžio laikus priėjusį judėjimą, bet taip daugiau nebėra!, – sakė J.Sipila džiūgaujantiems savo partijos šalininkams. - Suomija yra patekusi į labai sunkią padėtį, ir prireiks 10 metų projekto, kad Suomija atgautų formą. Mums reikia ypatingo masto bendradarbiavimo, kad įveiktumėme sunkumus. “
J.Sipila, garsėjantis kaip rimtas ir atkaklus lyderis, žada, kad Suomijoje, kur nedarbo lygis siekia 9,2 proc. ir šiuo metu yra didžiausias nuo 2003-iųjų, per dešimtmetį bus sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų.
„Mums reikia ... naujo verslumo ir naujų darbų Suomijoje. Mums reikia drąsių sprendimų (ir) į tikslą orientuotos lyderystės“, – sakė jis.
Su rimtais sunkumais susidurianti šalies ekonomika, kuri pernai po dvejų recesijos metų išgyveno sąstingį, buvo svarbiausia rinkimų kampanijos tema, o tai buvo naudinga J.Sipilai, kuris dar prieš trejus metus nebuvo gerai žinoma figūra Suomijoje.
Kampanijos metu jis akcentavo savo sėkmę versle ir vadybos patirtį.
„Turiu didžiulę patirtį, kaip vadovauti kompanijoms siekiant reikšmingų pokyčių“, – sakė jis Suomijos visuomeniniam transliuotojui YLE.
Tačiau, kaip manoma, J.Sipila laukia itin sunkios derybos dėl bendros platformos, ir suformuoti koalicijai prireiks ne vienos savaitės.
Dabartinę Nacionalinės koalicijos partijos, socialdemokratų, krikščionių demokratų ir Švedijos liaudies partijos koaliciją, kuri vis dar tebėra gana plati, nors nuo šešių partijų per laiką susitraukė iki keturių politinių jėgų, persekiojo vidaus kivirčai, todėl ji negalėjo imtis jokių realių reformų.
Euroskeptikų iššūkis
J.Sipila kol kas nenurodė, ką ketintų rinktis savo partneriais, bet tvirtino, jog kita vyriausybė, kitaip nei A.Stubbo keturių partijų koalicija, turėtų gebėti bendradarbiauti, kad galėtų sklandžiai įgyvendinti jo politiką.
Suformuoti daugumos koalicijai J.Sipilai reikia dviejų daugiausia vietų po centristų gavusių partijų paramos. Tradiciškai antrajai pagal laimėtus mandatus partijai atitenka finansų ministrų postas, nors Suomių partijos lyderis T.Soini užsiminė, kad norėtų gauti užsienio reikalų ministro portfelį.
J.Sipilai tai kelia didelių keblumų dėl santykių su Briuseliu komplikavimosi, bet Centro partijos lyderis sakė esąs atviras idėjai, kad ši euroskeptiška jėga, norinti, kad Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, taptų jo koalicijos partnere.
Suomių partija taip pat aistringai priešinasi viskam, ką ji laiko Briuselio kišimusi į šalies, kuri ir šiaip yra labiausiai nusistačiusi prieš skolų slegiamos Graikijos gelbėjimą, vidaus reikalus.
„Jeigu Suomiai pateks į vyriausybę, tai, manau, Suomijos politika Graikos atžvilgiu pasikeis. Ji pasikeis į gerą pusę, nes blogesne ji nebegali tapti“, – žurnalistams sakė T.Soini, kuris anksčiau euro zoną apibūdino kaip „katastrofą“.
Padėtį komplikuoja ir tai, kad nors J.Sipila save priskiria proeuropietiškiems politikams, pačioje jo vadovaujamoje Centro partijoje yra stipri antibriuseliška frakcija.
Tad akivaizdu, kad bet koks trečias Graikijos gelbėjimo paketas Suomijos parlamente susidurtų su didžiulėmis kliūtimis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
