Prie balsadėžių žmonės galėjo eiti nuo pat ryto, tačiau tik antrąją dienos pusę rinkimų apylinkės prisipildė žmonių. Mat teroristai išpuoliams dažniausiai renkasi kaip tik dienos pradžią, kad spėtų įbauginti kuo daugiau gyventojų.
Šį kartą irakiečiai minų sprogimus pralaukė kaip lietų ir iškart po pietų nuskubėjo į rinkimų apylinkes. Rinkėjų aktyvumas perkopė 60 proc. ribą. Kurdų gyvenamose provincijose balsuoti atėjo net 80 proc. žmonių.
Sprogimai neišgąsdino
Irako radikalai ir šį kartą grasino sužlugdyti rinkimus. Lemiamą dieną jie daugiausia naudojo minosvaidžius, iš jų dažniausiai apšaudė niekuo dėtų žmonių gyvenamus kvartalus. Užvažiavę ant keliuose padėtų minų susprogo keli automobiliai. Iš viso rinkimų dieną žuvo iki 40, buvo sužeista apie 100 žmonių. Tačiau akivaizdu: rinkimų sužlugdyti, net ir kraujo kaina, jiems nepavyko. Dauguma iš 19 mln. rinkėjų atliko savo pilietinę pareigą. Irako premjeras Nuris al Malikis sakė: „Irakiečių tauta – drąsi tauta, ir šitas sprogimų triukšmas nesusprogdins mūsų dvasios.“
Aukų skaičius laikomas išties minimaliu. Neįvyko savižudžių sprogdintojų išpuolių. Gatvėse budėjo itin gausios Irako kariuomenės ir policijos pajėgos, žmonės (ypač artėjantys prie rinkimų apylinkių) buvo kruopščiai tikrinami. Rinkimų dieną buvo uždarytos šalies sienos, blokuojami svarbiausi keliai.
Kiek uždirbs Irako parlamentaras?
Irakiečiai iš 6200 kandidatų turėjo išrinkti 325 parlamentarus. Ketvirtadalis kandidatų – moterys. Rinkimuose dalyvavo net 86 partijos. Daugeliui žmonių, ypač nelabai raštingiems, buvo sunkoka susigaudyti partijų gausybėje. Prieš rinkimus iš sąrašų buvo išbraukta pusė tūkstančio kandidatų (daugiausia sunitų), kai paaiškėjo jų ryšiai su S.Huseino laikais šalį valdžiusia partija BAAS.
Kiekvienai iš aštuoniolikos šalies provincijų yra išskirta tam tikra parlamento vietų kvota.
Karo nualinto Irako parlamentarai gaus šalies mastu itin solidžią 7600 JAV dolerių algą (19 175 litų). Be to, turės daugybę įvairių lengvatų bei papildomų paslaugų, tarp kurių – saugumo paketas (12 800 JAV dolerių). Šiuos daugiau nei 32 tūkst. litų Irako parlamentarai išleis apsaugininkams samdyti. Apsaugininkais Irake dažniausiai samdomi giminaičiai, todėl šie pinigai taip pat suksis parlamentaro šeimos rate.
Favoritas – dabartinis premjeras
Pirminiais duomenimis, nė viena partija nesurinko rinkimuose daugiau nei pusės visų rinkėjų balsų. Kaip lyderės dažniausiai minimos trys politinės jėgos. Pirmoji – dabartinio šalies premjero N.al Malikio vadovaujama kelių partijų koalicija „Įstatymo valstybė“. Ją, pirminiais duomenimis, palaikė dauguma rinkėjų net aštuoniose iš aštuoniolikos šalies provincijų. N.al Malikio koziris buvo tas, kad, priešingai nei daugelis prognozavo, jo vadovaujama vyriausybė pernai sugebėjo perimti šalies miestų kontrolę iš amerikiečių (užsienio kariai dabar daugiausia susitelkę uždaruose kariniuose miesteliuose). Buvo baiminamasi, kad, amerikiečių patruliams pasitraukus iš gatvių, Irake vėl prasidės chaosas, bet premjeras ir jam pavaldžios viešojo saugumo tarnybos sugebėjo išlaikyti stabilumą ir netgi sumažinti teroristų išpuolių skaičių.
Kitas lyderis – šiitas Ajadas Aliavis, kadaise buvęs premjeras. Jo partijos „Irakija“ sėkmės pagrindas – siekis atstovauti visoms Irako etninėms ir konfesinėms bendruomenėms: šiitams, sunitams, kurdams. Kai 2005 metais sunitai (S.Huseino laikais daugiausia privilegijų turėjusi irakiečių dalis) boikotavo rinkimus, A.Aliavis stengėsi parlamente atstovauti ir šios, už politinio gyvenimo borto likusios, irakiečių dalies interesams. Sunitai už tai jam liko dėkingi ir atidavė nemažai balsų.
Trečioji pagal populiarumą politinė jėga – Muchtados Sadro vadovaujami radikalūs šiitai, reikalaujantys nedelsiant išvesti užsienio karines pajėgas iš Irako. Kiti pagrindiniai jo varžovai nesilaiko tokių griežtų pažiūrų. Priešingai, N.al Malikis JAV ir kitų užsienio šalių pajėgų buvimą Irake laiko vienu iš saugumo ir stabilumo garantų.
Amerikiečiai ketina išvesti pajėgas
Galutiniai Irako parlamento rinkimų rezultatai paaiškės per kelias artimiausias savaites. Atrodo, kad valdančiąją koaliciją pavyks sudaryti koalicijai „Įstatymo valstybė“ ir partijai „Irakija“. Tai leistų tęsti dabar įgyvendinamas svarbias reformas, toliau stiprinti saugumą šalyje. Jei naujojo parlamento darbas bus sėkmingas, o padėtis šalyje stabili, JAV prezidentas Barakas Obama galės įgyvendinti savo planą šiemet amerikiečių karių kontingentą Irake sumažinti perpus, o kitąmet išvesti visas užsienio karines pajėgas. Šalis vėl būtų laisva.
Dr. Manvydas Vitkūnas
