Nedaug žmonių sugebėjo taip įtakoti XX amžių, kaip tai padarė Josifas Visarionovičius Džugašvili, geriau žinomas kaip Stalinas. 1953 metų kovo 1 dieną jis buvo savo sodyboje Kuncevo, 15 kilometrų nuo Maskvos, ir ten jis patyrė infarktą, tačiau ilgą laiką apie tai niekas nežinojo. Tik kovo 4 dieną valstybinė informacinė agentūra TASS paviešino valstybinį pranešimą apie Kremliaus šeimininko ligą. „Centrinis komitetas ir SSRS Ministrų taryba praneša apie nelaimę, kuri užklupo mūsų partiją ir mūsų tautą – sunkią draugo I. V. Stalino ligą“.
Šiame pranešime taip pat pasakyta apie tai, kad Stalinas naktį iš kovo 1 į kovo 2 savo Maskvos bute patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis, taip pat kenčia nuo širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimų. Su realybe nesutampa nei nurodyta vieta, nei laikas. Pranešime taip pat teigiama: „Draugo Stalino gydymui paskirtos geriausios medicinos pajėgos.“ Po dienos Stalinas mirė.
Ir šiandien, praėjus 60 metų, vis dar ne visus faktus pavyko išsiaiškinti. Itin sunku išnarplioti tų lemtingų valandų įvykius, kai valdžia slydo iš diktatoriaus rankų, nes iš išlikę liudijimai daugiausia įtakoti prieštaringų interesų ir apologijų bei buvo iškreipiami dėl propagandos, organizuotos jo pasekėjais. Viso labo prieš keletą savaičių iki tol Stalinas prigrasino kai kuriems aukšto rango funkcionieriams atstatydinimu ir likvidacija. Ar gali būti, kad jis mirė apnuodytas?
Stalino mirtį knygoje „Stalinas: raudonojo monarcho kiemas“ rekonstravo britų istorikas Simonas Sebagas Montefiore. Kartu su įvairių šaltinių duomenimis iškyla įvykių, kurie šokiravo ne tik Sovietų Sąjungą, kronika.
1953 metų vasario 28 diena, Kremlius, apie 19 valandų
Stalina tarnybiniu automobiliu su vairuotoju vyksta iš savo mylimo Kuncevo į Kremlių. Kaip visada, jis išsikviečia pas save Centrinio Politbiuro komiteto narius – Lavrentijų Beriją, Nikitą Chruščiovą, Georgijų Malenkovą ir Nikolajų Bulganiną – tam, kad kartu su jais pažiūrėtų filmų prabangiai įrengtoje kino salėje dideliuose Kremliaus rūmuose.
Demonstruojami daugiausia amerikiečių filmai – vesternai, detektyvai bei komedijos. Prasideda naktinės „linksmybės“, privalomos sovietų vadovybei. Stalinas jų metu visas gijas išlaiko savo rankose ir kuria naujas intrigas.
Maskva, Kremlius, apie 20 valandų
Maršalas Klimentas Vorošilovas prieš pat filmo pradžią prisijungia prie jau atvykusių. Stalinas atrodo „gyvybingas ir patenkintas“, – vėliau jis pažymėjo oficialioje apklausoje. Siauram vidiniam diktatoriaus ratui jis jau nebepriklauso. Kadangi jis tapo „per senas“, Stalinas pašalino jį iš potencialių įpėdinių rato ir paskelbė apie naujus smūgius, nukreiptus prieš visus priešus.
Maskva, Kremlius, apie 22 valandas 45 minutes
K. Vorošilovas ir apsaugos darbuotojas Lozgačiovas sudarinėja meniu vakaro pratęsimui Kuncevo. Kadangi Stalinas kenčia nuo artrito, aterosklerozės, aukšto spaudimo ir galvos sukimosi priepuolių, o dažnus atminties sutrikimus bando paslėpti per paranojos priepuolius, gydytojai rekomendavo jam santūrų maistą. Vis dėlto mėgstamiausias gruziniškas vynas pateikiamas dideliais kiekiais.
Kuncevo, 23 valandos 45 minutės
Tuo metu, kai Lozgačiovas ir tarnaitė Matriona Butuzova padengia stalą ir patiekia gruziniškus patiekalus, prasideda kalba apie vadinamąjį „gydytoją suokalbį“. Už šios frazės slypi Stalino sugalvota byla prieš geriausius Sovietų Sąjungos gydytojus, kurie tuo pat metu vykdo asmeninių Kremliaus oligarchų gydytojų funkcijas. Kadangi gydytojai daugiausia yra žydai, juos kaltina tuo, kad jie yra „amerikiečių specialiųjų tarnybų agentai“. Ši istorija jau seniai virto antisemitine kampanija. Stalinas grasina nukirsti galvą dabartiniam slaptųjų tarnybų vadui Semionui Ignatjevui, jeigu jis galų gale neišmuš reikalingų prisipažinimų iš suimtų gydytojų.
1953 metų kovo 1 diena, Kuncevo, 4 valandos
Stalinas palydi savo svečius iki durų. „Jūs irgi galite šiek tiek numigti“, – pateikiami jo žodžiai, ir tai yra neįprasta. Savo grasinimais, kad bet kurią akimirką gali juos išsikviesti pas save, Stalinas kiekvieną dieną daro savo pavaldiniams spaudimą. Tas, kuris naktinių pasisėdėjimų metu neišlaiko ir užmiega, rizikuoja už tai sumokėti savo gyvybe. Tas pats gali nutikti tiems, kas pasakys kažką ne taip.
Kuncevo, 12 valandų
Apsaugos darbuotojai iš specialiųjų tarnybų pastebi, kad Stalinas, priešingai savo įpročiams, iki pusdienio dar neatsikėlė. „Jokio judėjimo“, – pastebimas ataskaitoje.
Kuncevo, 18 valandų
Nedidelėje sodybos svetainėje, kurioje Stalinas įprastai miega ant raudonos sofos, užsidega šviesa. „Mes pagalvojome, ačiū Dievui, viskas tvarkoje“, – oficialiuose parodymuose pareiškė apsaugą atstovavęs Lozgačiovas.
Kuncevo, 21 diena
Stalinas nepasikvietė pas save asmens sargybinių ir nedavė jiems užduočių, kaip jis įprastai darydavo. Lozgačiovas ir jo viršininkas Starostinas ginčijasi dėl to, kas turi įvykdyti patikrinimą. „Jūs viršininkas, jūs ir eikite. – „Aš bijau“. – „O aš kas, jūsų manymu? Herojus?“
Kuncevo, 22 valandos
Ateina paštas iš Centrinio komiteto. Kadangi į Lozgačiovą uždavinius įeina atnešti Stalinui laiškus, jis įeina į jo sodo patalpas. Tuo pat metu jis stengiasi sukelti kuo mažiau triukšmo, kad nebūtų išgirstas, nes namų šeimininkas nemėgsta nemalonių siurprizų, ir neretai jie baigiasi mirties nuosprendžiu. Nedidelėje svetainėje sargybinio žvilgsnis sustoja ties „siaubingu vaizdiniu“: Stalinas guli ant kilimo su trumpomis pižamos kelnėmis ir marškinėliais, jis sąmoningas, bet negali kalbėti. Šalia jo guli laikraštis „Pravda“ ir laikrodis. Ant stalo stovi mineralinio vandens butelis. Stalinas apsišlapino. Jo laikrodis rodo 6 valandas 30 minučių.
Kuncevo, 22 valandos 10 minučių
Čekistai guldo Staliną ant sofos didelėje svetainėje, nes ten daugiau oro. Stalinas krečiamas šalčio. Starostinas informuoja Ignatjevą, atsakingą už asmeninį diktatoriaus saugumą. Tačiau slaptųjų tarnybų vadas nusimeta atsakomybę ir nukreipia jį pas Malenkovą, Beriją ir turbūt Chruščiovą.
Kuncevo, apie 22 valandas 40 minučių
Malenkovas atsiranda Starostino kabinete. Jis teigia, kad nesugebėjo prisiskambinti Berijai. Panašu, kad jo nėra namuose. Yra spėjimas, kad jis yra pas vieną iš daugybės savo meilužių. Egzistuoja versija, kad Berija tyčia slapstėsi. Prieš keletą mėnesių jis sužinojo, kad Stalinas ketina atimti jo gyvybę.
Maskva, Kremlius, apie 22 valandas 10 minučių
Berija skambina į Kuncevo ir perduoda Starostinui įsakymą: „Niekam nieko nesakyk apie draugo Stalino būklę ir neskambink niekam telefonu. „Aš per vieną naktį pražilau”, – vėliau pasakys Lozgačiovas.
Kovo 2 diena, Kuncevo, apie vidurnaktį
Chruščiovas, Bulganinas ir Malenkovas atvyksta į Kuncevo. Jie mano, kad Stalinas tiesiog girtas, ir nusprendžia, nepatikrinę, kad netrukdys jam, kai jis „tokios būsenos“, ir vėl išvyksta. Visa kita turi padaryti apsaugininkai. Bent jau taip tvirtina Chruščiovas.
Kuncevo, 3 valandos
Tikėtina, kad realybę atitinka pranešimas apie tai, kad be Chruščiovo, Bulganino ir Malenkovo, savo šarvuotais automobiliais į Kuncevo vyksta ir Berija bei Ignatjevas. Bent jau taip rašo Stalino biografas. Atvykę į vietą, jie priima sprendimą, kad Berija ir Malenkovas turi išsiaiškinti situaciją. Kada nepažadintų vado, Malenkovas nusiima batus. Jie randa Staliną knarkiantį ant sofos ir nusprendžia, kad jis girtas. Funkcionierių baimė turi pagrindą. Jeigu Stalinas pabus pagiriotas, jis įsiveržimą į jo asmeninę sferą įvertins kaip sąmokslą, kaip valdžios užgrobimo bandymą – ir jo paranoja tuomet užgrius juos pačius, o jos rezultatas gali būti mirties nuosprendis.
Kuncevo, apie 3 valandas 15 minučių
Berija griežtai kritikuoja budinčius čekistus: jūs norite sukelti paniką? „Kas nukreipė jus, tokius kvailius, čia pas draugą Staliną?“ Lozgačiovas pradeda budėjimą. Starostinas eina miegoti. Berija ir kiti aukšto rango funkcionieriai grįžta į Maskvą.
Maskva, 3 valandos 30 minučių
Jeigu remtis tuo, kad kelionė iš Kuncevo į Kremlių tuščiomis gatvėmis trunka ne daugiau 15 minučių, reikėtų pripažinti, kad būtent tą akimirką prasideda pokerio žaidimas kovoje dėl valdžios, kurioje kaunasi Stalino aplinkos žmonės. Pirmas turbūt išvyksta Berija.
Stalinas jau keletą mėnesį daro jam spaudimą ir netgi liepė jam pradėti tyrimą dėl paties savęs. Jis žino, kad diktatorius prieš jį kuria intrigas taip pat, kaip jis tai daro prieš Molotovą ir Mikojaną. Juos XIX partijos suvažiavime 1952 metų pabaigoje jis apkaltino „netinkamu elgesiu“ ir aiškiai davė suprasti, kad jis užsiima savo „senosios gvardijos“ likvidavimu ir tokiu būdu susidoroja su potencialiais savo įpėdiniais.
Tikėtina, kad tomis valandomis Berija, Chruščiovas ir Malenkovas kaip sąjungininką gauna slaptųjų tarnybų vadą Ignatjevą, kuriam jie siūlo apsaugą ir kilimą karjeros laiptais. Jis pats yra pavojingoje padėtyje dėl rezultatų nebuvimo „gydytojų sąmokslo“ byloje.
Maskva, ankstyvas rytas
Dar naktį sustabdoma neseniai pagreitį įgavusi antisemitinė kampanija žiniasklaidoje, nukreipta prieš žydų gydytojus ir taip vadinamus jų parankinius, tūkstančiai kurių jau suimti. Iki šiol neaišku, kas davė šį nurodymą partiniam laikraščiui „Pravda“. Taip baigėsi paskutinė stalinistinių valymų banga, žinoma kaip „gydytojų sąmokslas“. Tačiau daugybė medikų, tarp kurie ir dideli specialistai bei Kremliaus namų gydytojai, ir toliau laikomi specialiųjų tarnybų kankinimų kamerose. Kalėjime yra ir Molotovo žmona – žydė pagal tautybę.
Kuncevo, 5 valandos
Starostinas ir Lozgačiovas panikuoja dėl Stalino būklės ir reikalauja, kad Malenkovas atsiųstų gydytoją. Tas reikalauja, kad Butuzova, Stalino tarnaitė, apžiūrėtų miegantįjį. Ji tvirtina, kad tai nėra „normalus miegas“.
Maskva, Kremlius, 5 valandos 15 minučių
Malenkovas ir Berija susitaria, kad gydytojai turi atvykti į Kuncevo. Tačiau kurie? Kremliaus gydytojai ir jų darbuotojai kankinami kamerose. Tarp jų taip pat neturi būti žydų. Pasirinkimo procese turi pagelbėti sveikatos apsaugos ministras Tretjakovas.
Kuncevo, apie 5 valandas 30 minučių
Pulkininkas Tukovas iš Kuncevo štabo informuoja Vorošilovą ir į Stalino nemalonę patekusius Molotovą ir Mikojaną apie Stalino būklę. Maršalas pranešimo gavimo metu yra „rimtas ir ramus“. Chruščiovs sako specialiųjų tarnybų atstovams, kad gydytojai jau pakeliui. Po to jis išvyksta į Maskvą, kad šiek tiek pamiegotų. Kuncevo, apie 6 valandas 45 minutes
Renkamasi prie negaluojančio Stalino lovos. Kai atvyksta Molotovas, Mikojanas, Kaganovičius, Berija jau yra vietoje ir duoda komandas. Molotovo veide – ašaros. Stalinas tuo metu trumpam pabunda, bet vėl užsimerkia, bet vėl praranda sąmonę. Berija giriasi Molotovui ir Kaganovičiui: „Aš jį pribaigiau. Aš visus jus išgelbėjau nuo mirties!“ Šios versijos naudai byloja dvi aplinkybės: Berija savo ilgos karjeros specialiose tarnybose metu ne kartą demonstravo savo sugebėjimus su nuodais. O nuorodos į skrandžio kraujavimą, kurios dar buvo įtrauktos į pirmą gydytojų ataskaitos variantą, iš oficialios versijos buvo pašalintos.
Kuncevo, 7 valandos
Atvyksta gydytojai, vadovaujami profesoriaus Lukomsko. „Jiems taip smarkiai drebėjo rankos, kad jie net negalėjo nuo jo nuimti marškinius“, – prisimena Lozgačiovas.
Stomatologas bando išimti Stalino dantų protezą. Jis iškrenta iš jo rankų ir krenta ant žemės. Gydytojai nedrįsta pamatuoti Stalino pulsą, kol Berija nepradeda ant jų rėkti. „Mes galvojome, kad mus įstums į mašiną, ir viso gero, mums galas“, – prisimena Lozgačiovas.
Maskva, Kremlius, 10 valandų
Politbiuro posėdyje, kuriame dalyvauja ir Molotovas, Vorošilovas ir Mikojanas, gydytojai praneša diagnozę: „arterinis kraujo išsiliejimas į smegenis, kairėje pusėje“. „Nesustabdomas procesas“, – pranešama kiek žemiau. Malenkovas ir Berija reikalauja iš gydytojų „padaryti viską tam, kad išgelbėtų draugui Stalinui gyvybę“, ir tai reiškia, kad reikia laimėti laiko kovoje dėl valdžios. Visi nusprendžia poromis budėti prie ligonio lovos. Taip jie galės geriau kontroliuoti vienas kitą.
Po to, kai gydytojai nustatė diagnozę, jų komanda pasipildo. Staliną reikia palaikyti šioje būklėje „pakankamai ilgai“, teigia Malenkovas. „Visiems tapo aišku, kad jis turėjo galvoje laiką, būtiną naujos vyriausybės suformavimui“, – prisimena vienas iš liudininkų.
Kuncevo, kovo 3 diena
Tuo metu, kai Berija ir Malenkovas skirsto valdžios įgaliojimus – pastarasis turi likti Centrinio komiteto sekretorius ir atsisakyti šalies vadovo pareigų, o pirmasis nori vėl vadovauti specialiosioms tarnyboms, – Chruščiovas ir Bulganinas bando tam sutrukdyti. Jie nuolat ateina prie Stalino lovos. Kuncevo jie susitinka su Stalino sūnumi Vasilijumi. Jis girtas ir juos kaltina: „Tai jūs, kiaulės, nužudėte mano tėvą.“ „Bus geriau jam, jei jis mirs“, – teigia Berija jo šeimai.
Maskva, kovo 4 diena
Įkalintų Kremliaus gydytojų klausiama, ką jie galėtų parekomenduoti „sunkiai sergančio dėdės“ gydymui. Jiems į galvą ateina tik suimtų specialistų pavardės. Gydytojų komandos, esančios prie Stalino lovos, jau nebelaiko aukščiausios klasės. Tuo metu Berija, Malenkovas ir Chruščiovas likusių Prezidiumo narių nurodymu turi pasirūpinti, kad „dabartiniai ir archyviniai Stalino dokumentai būtų atitinkamai sutvarkyti“. Berija aktyviai imasi to darbo. Nors Berijai ir pavyksta gauti oficialius Stalino popierius, vos po kelių mėnesių jis praras valdžią, kaip ir savo gyvybę, kovoje su Chruščiovu ir kitais.
Formuojasi nauja Sovietų Sąjungos „kolektyvinė vadovybė“: Malenkovas tampa premjeru ir sekretoriumi, o Berijai atitenka specialiosios tarnybos, Chruščiovas lieka Centrinio komiteto sekretoriumi, Bulganinas – ginkluotų pajėgų ministru. Molotovas vėl įeina į aukščiausiojo partinio organo sudėtį ir gauna užsienio reikalų ministro postą. Vorošilovas tampa prezidiumo vadovu.
Kuncevo, kovo 5 diena
Besijuokiančių (Berija) ir verkiančių (beveik visi kiti) aplinkoje sovietų lyderis Stalinas, sunaikinęs 20 ir deportavęs 28 milijonus žmonių, išgyvena iki ryto. „Tai buvo siaubingas žvilgsnis, ar tai bepročio, ar tai pykčio ir kupinas baimės prieš mirtį“, – taip aprašo paskutines savo tėvo gyvenimo akimirkas Stalino dukra Svetlana. Po tam tikro laiko Stalino veidas keičia spalvą, lūpos tampa juodos, ir jis miršta.
Visi verkia, atlieka ritualinius bučinius. Tik Berija paprašo automobilio ir išvyksta į Kremlių.
