Pasak pranešimo, seminaro rezultatus apibendrinęs Europos išorinių veiksmų tarnybos Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Maciejus Popowskis (Maciejus Popovskis) pabrėžė, kad saugumas nėra garantija savaime, bet reikalauja visų - ES ir partnerių - suderintų pastangų, taip pat ir bendro saugumo iššūkių suvokimo.
Kalbėdami apie Rytų partnerystės šalių dalyvavimo ES bendroje saugumo ir gynybos politikoje reikšmę ir perspektyvas, ES atstovai pabrėžė politinę tokio dalyvavimo svarbą tiek ES, tiek ir partneriams. Taip pat pažymėtas praktinis Rytų partnerių indėlis skiriant pajėgumus ES operacijoms ir galimas dalyvavimo Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veikloje indėlis, pavyzdžiui, dalijantis specifinėmis žiniomis ir dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtimi.
Savo ruožtu Ukrainos - vienos iš Rytų partnerystės šalių – atstovai pabrėžė šalies dalyvavimo BSGP kaip solidarumo su vakarietiškomis vertybėmis reikšmę, ir tai, kad toks dalyvavimas padeda įgyti naudingos patirties ir prisideda prie pajėgų modernizavimo.
M.Popowskis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarpusavio solidarumu pagrįstas ES ir šalių partnerių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje neprieštarauja savarankiškiems šalių nacionaliniams interesams saugumo ir gynybos srityje.
Aukšto lygio tarptautinis seminaras ES Rytų partnerystės tema Vilniuje organizuotas siekiant aptarti ES šalių ir Rytų partnerių bendrus saugumo interesus ir partnerių pasirengimą praktiškai dalyvauti ES BSGP iniciatyvose.
Renginyje dalyvavo aukšto rango politikos formuotojai iš 27 ES ir šešių Rytų partnerystės šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos), atstovai iš Europos išorinių veiksmų tarnybos ir ES karinio komiteto ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai.
Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva sieks, kad bendradarbiavimas su Rytų partnerėmis ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje būtų aktyvesnis ir kad šis bendradarbiavimas kartu su kitais Bendrosios saugumo ir gynybos politikos klausimais būtų svarstomas per šių metų pabaigoje vyksiantį ES valstybių vadovų susitikimą. Kaip pirmininkaujanti šalis Lietuva taip pat siekia įvertinti priemones, kurios sudarytų sąlygas šalims partnerėms glaudžiau bendradarbiauti su ES saugumo ir gynybos srityje. Taip siekiama skatinti gynybos sektoriaus reformas šiose šalyse ir padėti kurti saugesnę aplinką rytinėje ES kaimynystėje.
