Graikų rašytojas Petros Markaris į graikų kalbą išvertė Goethes kūrybą ir pats parašė kelias populiarias knygas apie korupciją ir nusikaltimus Atėnuose. Su internetinio portalo „Spiegel Online“ žurnaliste P. Markaris kalbėjo apie Graikijoje įsitvirtinusį „balkanišką mentalitetą“, ir korupciją, kuri verčia net pačius gerbiamiausius graikus mokėti kyšius valdininkams.
„Spiegel Online“: Pone Markari, Graikija yra giliai prasiskolinusi ir darbuotojai rengia streikus protestuodami prieš griežtas taupymo priemones. Kas vyksta su graikais?
P. Markaris: Reikalai prasti yra ne tik eiliniams graikams. Jie yra itin sukrėsti, išgąsdinti ir nežino, kaip pajudėti pirmyn iš šios padėties. Vyriausybei dėl to taip pat tenka dalis kaltės, nes ji 6 mėnesius tik diskutavo ir tik dabar paskelbė apie taupymo priemones. Šis neveiksnumas turėjo negatyvių pasekmių gyventojams ir graikai buvo palikti nežinioje dėl to, kokie prasti reikalai iš tikro yra jų šalyje. Kita pasekmė yra ta, kad dabar iš krizės išeiti galima tik vienu keliu: jei šalis bus reformuojama, graikai privalės kentėti.
„Spiegel Online“: Nuo 2004 iki 2008 metų Europos Sąjunga Graikijai skyrė dešimtis milijardų eurų. Daugiau nei trečdalis visų Graikijos dirbančiųjų yra įdarbinti vyriausybinėse įstaigose, šalyje yra 14 valstybinių švenčių, o tai ganėtinai daug. Kaip nutiko, kad graikai gyveno nepaisydami savo galimybių?
P. Markaris: Reikalai ne visada klostėsi būtent taip. Aš Atėnuose gyvenau nuo 1965 metų. Iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos Graikija buvo varginga, tačiau labai gerbiama valstybė. Tuomet 1981 metais, kai Graikija tapo Europos Ekonominės Bendrijos nare, ji gavo itin daug pinigų. Graikai nežinojo, kaip su jais elgtis. Žmonės tiesiog nežinojo, ką daryti – nei politikai, nei eiliniai piliečiai neturėjo jokios nuovokos. Nuo to laiko skirtingos vyriausybės rėmė gyvenimą kreditan. Dabar mes pasiekėme tokį tašką, kai žmonės visiškai nenori susiveržti diržų, o vyriausybė nebeišgali sutvarkyti savo finansų. Aš vis dar abejoju, ar vyriausybė rimtai ketina įgyvendinti taupymo priemones, apie kurias pranešė.
„Spiegel Online“: Ar Graikijos gyventojai tiesiog stokoja savikritikos?
P. Markaris: Tai nėra pirma siaubinga krizė, kurią išgyvena Graikija. Tačiau ji yra pati beviltiškiausia ir bet kokiu atveju ji žymi pirmą kartą, kai gyventojai, žiniasklaida ir politikai atvirai kalba apie visas problemas. Nėra jokių iliuzijų.
„Spiegel Online“: Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle paragino graikus atlikti savo namų darbus, o Vokietijos pramonė baiminasi, kad Graikijos krizė gali persimesti ir į jų šalį. Ar Vokietija su Graikijos krize tvarkosi teisinga linkme?
P. Markaris: Kaip ir dauguma Europos Sąjungos valstybių, Vokietija yra užsiėmusi mėgindama įtikinti Graikiją, kad jai reikia kai ką pakeisti. Tai yra teisinga, nes nes mums nedelsiant reikia šių papeikimų. Graikai nėra įsižeidę Vokietijos vyriausybės elgesiu.
„Spiegel Online“: Vis dėlto Graikijos laikraščiai perspėja, kad šalyje gali kilti antivokiška isterija. Po to, kai Vokietijos savaitraštis „Focus“ išspausdino paveikslą, kuriame Milo Veneros statula yra vaizduojama rodanti nepadorų gestą, o virš jos puikuojasi antraštė „Aferistai euro šeimynoje“, Graikijos vartotojų teisių grupė paragino boikotuoti vokiškas prekes. Be to, Graikijos vicepremjeras Theodoras Pangalos pareiškė, kad vokiečiai per Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą okupaciją pasisavino graikų pinigus ir auksą, tačiau atsisakė mokėti reparacijas.
P. Markaris: Visas sujudimas yra nukreiptas tik prieš „Focus“ savaitraštį, kuris sukėlė visą šį šurmulį. Nors man žurnalo viršelis taip pat pasirodė esąs kiek nemalonus, tačiau Graikijos politikų reakcija buvo smarkiai perdėta. Galų gale visa tai yra susiję tik su tuo, ką parašė žurnalas, o ne tuo, ką pasakė Vokietijos politikai. Mane visą laiką stebino tai, kad graikai labiau simpatizuoja vokiečiams, kurie kadaise okupavo jų šalį, o nei išlaisvintojams amerikiečiams ar britams. Tačiau dabar tai keičiasi. Aš bijau, kad Vokietijos ir Graikijos santykiai buvo pažeisti ir dėl to labai smarkiai apgailestauju. Kai graikai dėl ko nors sielvartauja, kaip kad yra dabar, jie griebiasi nacionalizmo. Deja, toks yra balkaniškas mentalitetas.
„Spiegel Online“: Remiantis „Transparency International“ duomenimis, vidutinis graikas per metus kyšiams dėl asmeninių priežasčių išleidžia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Per paskutiniuosius porą metų šis skaičius smarkiai išaugo. Kokį vaidmenį korupcija vaidina kasdieniame graikų gyvenime?
P. Markaris: Korupcija yra prasiskverbusi į visą Graikijos visuomenę. Jei vienintelis kelias gauti greitą gydymą ligoninėje yra būtinybė mokėti kyšį gydytojui, tai valstybė tikrai turi problemų. Net ir gerbtiniausi piliečiai pasidavė ir mano, kad mokesčių vengimas yra pateisinamas. Visa tai regima, kaip vienintelis kelias atgauti savo pinigus. Iš to kyla visuomenė, kurios kiekvienam nariui tenka dalis kaltės. Reikia radikaliai pakeisti graikų mentalitetą. Aš baiminuosi, kad dabar bus gydomi tik krizės simptomai, o ne priežastys.
„Spiegel Online“: Ką graikams reikėtų išsaugoti?
P. Markaris: Mums reikia visiškai naujo valstybės aparato, gerai funkcionuojančios valstybės tarnybos ir antikorupcinių įstatymų. Vyriausybės neseniai paskelbtos reformų priemonės teikia tam tikros vilties, tačiau visą tai reikia griežtai įgyvendinti. Priešingu atveju, po 5 metų metų mūsų tiesiog lauks dar viena krizė.
