Viena akivaizdžiai neįprasta krabų kraujo savybė – jis ryškiai mėlynas. Tai lemia vario turintis hemocianinas, kuris po organizmą išnešioja deguonį. Stuburinių gyvūnų kūnuose tai daro hemoglobinas. Vietoj baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcijomis, dauguma bestuburių turi amebocitus, o pasaginiai krabai (Limulus polyphemus) juos taip puikiai išvystė, kad jų amebocitai turi neįkainojamą medicininę vertę.
Pasaginių krabų amebocitai, patekę į bakterijomis užterštą aplinką, kaip mat sudaro krešulį. Dar nuostabiau yra tai, kad ši reakcija trunka vos 45 minutes, o žinduolių organizmuose esantis atitikmuo tai padaro per dvi paras.
Koaguliantas, cheminė medžiaga, lemianti šį procesą, yra naudojama testuojant medicininę įrangą ir vakcinas. Be jo daug daugiau žmonių mirtų nuo įvairių infekcijų. Deja, koagulianto sintetinimo technologijos paieškos vis dar yra ankstyvoje stadijoje, taigi kasmet yra panaudojamas maždaug ketvirtadalio milijono šių krabų kraujas.
Tačiau Šiaurės Amerikoje dėl besaikio žvejojimo šių krabų populiacijos ženkliai sumažėjo ir jeigu tai tęsis, pasekmės bus skaudžios. Siekiant išsaugoti šią rūšį, iš kiekvieno krabo yra paimama apie 30 proc. jų kraujo prieš grąžinant juos į jūrą.
Nors toks kraujo kiekis turėtų būti pakankamas krabams išgyventi, manoma, kad maždaug 10–30 proc. krabų po šios procedūros žūsta. Negana to, atsigavusios patelės po to mažiau dauginasi. Ir nors litras krabų kraujo kainuoja apie 12 500 eurų, daug žmonių vis tiek mano, kad tokia suma yra to verta.
H/T „Inhabit“
