A. Navalno pasodinimas į kalėjimą, jo vadovaujamo kovos su korupcija fondo išvaikymas, buvo tik Kremliaus represijų prieš laisvą žodį Rusijoje pradžia.
Gegužės 31-ąją Sankt Peterburge buvo sulaikytas buvęs „Atviroji Rusija“ direktorius Andrejus Pivovarovas, jam inkriminuojamas „bendradarbiavimas su nepageidaujama organizacija“. Tą pačią dieną Čeborkasuose buvo sulaikytas ir „Atvirosios Rusijos“ skyriaus koordinatorius Jurijus Sidorovas.
Birželio 1-ąją kratos atliktos ir Maskvos opozicionierių, buvusio parlamentaro Dmitrijaus Gudkovo ir Aleksandro Solovjovo namuose bei ofisuose – pastarasis taip pat dirbo „Atvirojoje Rusijoje“.
Užsidaranti žiniasklaida
Maža to, vien per šią savaitę užsidarė keli internetiniai naujienų portalai. Birželio 3-ąją apie portalo uždarymą paskelbė „Vtimes“ – buvusių „Vedomosti“ žurnalistų įkurtas internetinis leidinys. Keliomis dienomis anksčiau savo egzistavimą nutraukė „Newsru“ – net 21 metus gyvavęs naujienų portalas.
Abiem atvejais nurodyti motyvai yra panašūs – reklamos pinigų srauto susitraukimas dėl naujo Rusijoje priimto „užsienio agentų“ įstatymo ir labai plataus jo taikymo bei dėl darbuotojų saugumo. Baiminamasi, kad tęsiant darbą darbuotojų lauktų areštas ir represijos.
Balandžio mėnesį „užsienio agentu“ buvo paskelbtas buvusių „Lenta“ darbuotojų įkurtas portalas „Meduza“, kurio ofisas įsikūręs Rygoje. Dėl šių priežasčių „Meduza“ susidūrė su finansinėmis problemomis (Rusijos reklamos užsakovai nenoriai bendradarbiauja su „užsienio agentais“), tačiau bent jau kol kas juos gelbėja iš skaitytojų surinktos lėšos.
Totalaus valymo planas
A. Navalno struktūrų sunaikinimas ar kratos pas „Atviroji Rusija“ narius, šiems prieš tai netgi pranešus apie nutraukiamą veiklą, yra gerokai platesnio konteksto dalis, BBC pasakojo politologė Tatjana Stanovaja. Tai, ką anksčiau valdžia laikė nesistemine opozicija – nemalonia, tačiau turinčia teisę egzistuoti – dabar jau laikoma antirežimine.
„Politikai, pilietiniai aktyvistai, žurnalistai, ekspertai, sociologai ir paprasčiausiai paprasti žmonės kritikuoja valdžią – o dabar visa tai yra kriminalas, ir užsiima tuo jau ne politiniai technologai, o jėgos struktūros. Jiems nesvarbu, kaip atrodo valdžia žiūrint iš šalies, ir jų nejaudina jų reputacijos klausimas – jie mato nusikaltėlius ir atitinkamai veikia“, – mano ekspertė.
T. Stanovaja yra įsitikinusi, kad artimiausiais mėnesiais Rusijoje vyks visko, kas primena tą „antirežiminį elgesį“, kuris prasidėjo po tyrimų dėl FST agentų dalyvavimo nuodijant A. Navalną, valymas.
„Tai, kas nutiko su Pivovarovu, Gudkovu ir kitais, – ne naujas opozicijos persekiojimo etapas, o plano dėl absoliutaus politinio lauko išvalymo tęsinys“, – BBC pasakojo politologas Pavelas Salinas.
„Politinė erdvė, žiūrint iš valdžios taško, turi tapti absoliučiai sterilia. Bet kokie nelojalūs elementai, kurie pasisako prieš politines sistemas iš esmės, ar pavienius jos aspektus, ir net potencialiai nelojalūs elementai, taip pat turi būti išnaikinti. Todėl tai ne antrasis ir ne trečiasis etapas, tai procesas, kuris buvo suplanuotas praėjusių metų gruodį ir pradėtas realizuoti šį pavasarį“, – aiškina jis.
Jis dabartinės opozicijos Rusijos ateities scenarijų vadina „disidentiniu“. Ekspertas prognozuoja, kad panašūs persekiojimai tęsis ir jau iki vasaros pabaigos „valymas bus šimtaprocentis“.
Baus ir už „praeities klaidas“
Maskvoje įsikūrusio „Carnegie“ centro ekspertas Andrejus Kolesnikovas mano, kad Andrejaus Pivovarovo sulaikymo faktas taip pat simbolizuoja ir įstatymo atgalinio taikymo pradžią.
„Už ankstesnes nuodėmes dabar taip pat baus – tai yra ne tik už dabartines ir ateities, tačiau ir už tą aktyvumą, kuris buvo iki vieno ar kito įstatymo priėmimo. Veikia kvaziteisinis politinis atgalinės jėgos principas“, – pasakojo jis BBC.
A. Kolesnikovas pažymėjo, kad rugsėjo rinkimų į Valstybės Dūmą rinkiminė kampanija nepasiekė savo aukščiausio taško, todėl sulaikymai gali būti vertinami ir kaip pasirengimas. „Neabejotinai, tai ir bendras represijų stiprinimo procesas, naudojamas nepriklausomai nuo rinkimų, ir be to – iš tiesų sprendimai dėl absoliutaus politinio lauko išvalymo prieš rinkimus, kad išvengtų skandalų ir protestų, išvengtų to, kad protestai turėtų lyderius – bendrai viskas taip veikia“, – aiškina jis.
Artėjantys rinkimai į Valstybės Dūmą, priešingai, greičiau trukdo vykdomam visų nepatenkintų valymui, įsitikinusi politologė Tatjana Stanovaja.
„Pas mus susiklostė aiškus pasiskirstymas: vidaus politikos kuratoriai yra atsakingi už sisteminį lauką, o „silovikai“ – už nesisteminę opoziciją. Taigi jėgos linija egzistavo nepriklausomai nuo rinkimų, – teigė ekspertė. – Aš manau, kad rinkimai, atvirkščiai, dar pristabdo šį procesą. Vidaus politikos kuratoriai turi savo interesą: jie nori pravesti rinkimus tyliai, išrinkti lojalią Dūmą su minimaliai trikdžių. Tai iš tos pusės gali būti netgi bandymų represijų procesą įgyvendinti kuo tyliau, ne taip konfliktiškai – tačiau bandymai nėra patys sėkmingiausi“.
Svarbiausia, dėl ko perspėja T. Stanovaja: po rinkimų represijos prieš „antirežiminius elementus“ toli gražu nesibaigs.
Politologas Konstantinas Gaaze naujienų agentūrai BBC pasakojo, kad dėl rugsėjį vyksiančių rinkimų valdžią iš vėžių išmušinėjo „Protingo balsavimo“ sistema, kurią buvo sukūrusi Aleksejaus Navalno komanda ir kuri leido būti išrinktiems nepriklausomiems opozicijos kandidatams.
„Tačiau nerimo dėl galimo Michailo Chodorkovskio kišimosi į rinkimų procesus aš negirdėjau. Jeigu dėl Navalno viskas aišku, tai dėl „Atvirosios Rusijos“ aš nesu tikras. Tai, greičiausiai, kitas to-do list – ne tas, ant kurio užrašyta „Rinkimai į Valstybės Dūmą“, o kažkoks kitas“, – pareiškė jis.
Kas yra „Atviroji Rusija“ ir „užsienio agentų“ įstatymas
Gegužės 27-ąją apie savo visišką veiklos stabdymą ir „išformavimą“ paskelbė „Atviroji Rusija“ (rus. „Otkrytaja Rossija“). Buvo uždaromi visi padaliniai regionuose ir iš organizacijos šalinami visi jos nariai.
Tokių veiksmų teko imtis dėl Rusijos Valstybės Dūmos svarstomų įstatymo, griežtinančio „nepageidaujamų užsienio organizacijų“ veiklą. Būtent pagal šį įstatymą ir yra dabar persekiojami „Atvirosios Rusijos“ nariai.
Įstatymas buvo priimtas dar 2015-aisiais. Jame įtvirtinta, kad „užsienio agentais“ gali būti pripažinti užsienio ir tarptautinės struktūros, „keliančios grėsmę konstitucinės tvarkos, šalies gynybos ir saugumo pagrindui“.
Organizacijoms, kurios papuolė į šio įstatymo taikymo lauką, yra draudžiama kurti savo atstovybes Rusijos teritorijoje, vykdyti kokias nors viešas veiklas, jų sąskaitos yra įšaldomos, o darbuotojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Atviroji Rusija“ buvo įkurta dar 2001-aisiais, tuomet dar laisvėje buvusio oligarcho M. Chodorkovskio, kuris ir tapo jos pirmininku. Šį postą jis paliko dar 2017-ųjų balandį, o jau po kelių dienų Rusijos generalinė prokuratūra pripažino nepageidaujamomis britų struktūras „Open Russia Civic Movement“ bei „Otkrytaya Rossia“.
Pirmoji iš jų, kaip aiškino „Pravozaščity Otkrytki“ koordinatorius Aleksejus Prianišnikovas, faktiškai buvo išgalvota – ji niekada neegzistavo Didžiosios Britnaijos registruose, o jos pavadinimas buvo ištrauktas iš į anglų kalbą išverstų „Atvirosios Rusijos“ įstatų. Kita bendrovė – „Otkrytaya Rossia“, anot „Atvirosios Rusijos“ vadovybės, nebuvo išvis susijusi su Rusijoje veikusiu judėjimu, kuris buvo įkurtas Rusijos teritorijoje ir pačių Rusijos piliečių iniciatyva.
Tačiau tai nesutrukdė Rusijos valdžiai dėl to imtis administracinio persekiojimo prieš „Atvirosios Rusijos“ aktyvistus. Jeigu asmuo dukart per metus yra patraukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šią „nepageidaujamų organizacijų“ tvarką, tai prieš jį gali būti iškelta ir baudžiamoji byla, kuri numato laisvės atėmimą iki 6 metų.
Pirmoji baudžiamoji byla pagal šį straipsnį 2019-ųjų sausį buvo iškelta aktyvistei iš Rostovo Anastasijai Ševčenkai. Jos nusižengimai – kelis sykius gavo administracinę nuobaudą už dalyvavimą mitinguose. 2021-ųjų vasarį jai buvo paskirta keturių metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
