Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc. Tai pusantro procento daugiau, negu praėjusiuose rinkimuose 2012 metais.
Rusijos žiniasklaidoje taip pat jau pasirodė pirmieji vertinimai to kas nutiko ir to, ko reikia tikėtis.
„Galima pradėti liaudies šėliones“
„Neprileidus prie rinkimų vienintelio realaus kandidato, Kremlius leido grupei klounų išvolioti vienas kitą mėšle priešais rusų veidus – nacijos tėvo vaidmenį užėmusio ir neišlendančio iš televizijos ekranų (įskaitant ir „tylos dieną“) prezidento fone,“ – rašo Rusijos publicistas ir satyrikas savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak visuomenininko, valdžiai tereikėjo pasistengti užsitikrinti bent 60 proc. rinkėjų aktyvumą. „Šiame vaidmenų žaidime be pralaimėjimų valdžiai liko tik kilstelėti aktyvumą iki bent jau padorių 60 proc., ką ji, dėka kankinančio jėgų proveržio, ir padarė – ir agitacija lindo iš visų skylių, ir „rinkimų sultonatų“ su jų masiniais pažeidimais niekas neatšaukinėjo“, – aiškino jis.
V. Šenderovičius pažymėjo, kad visi tie, kurie pozicionuoja save „opozicija“ ir šį sykį nesuveikė itin parankiai „šuleriui“. Vietoje protesto susijungimo (įskaitant ir A. Navalną), padarė būtent tai, ko reikėjo V. Putinui.
„Kas iš didžiojo septyneto dalyvavo farse dėl kvailo noro gauti populiarumo ar paprasčiausiai pasirodyti, kas iš naivumo, besiribojančio su idiotizmu, o kas buvo dalininkas – klausimas įdomus, tačiau jau antraeilis.
Svarbiausia yra tai, kad kovo 19-osios naktį Rusija lieka nelabai adekvačios, vagių ir jau pakankamai kruvinos valdžios rankose, paskelbto karo su civilizuotu pasauliu būsenoje“, – rašo apžvalgininkas.
„Galima pradėti liaudies šėliojimus. Kurie, kaip taisyklė, ir simbolizuoja nacionalines katastrofas“, – teigia V. Šenderovičius.
Antrąją vietą rinkimuose užėmęs Komunistų partijos atstovas Pavelas Grudininas praėjusius rinkimus pavadino „pačiais purviniausiais posovietinėje erdvėje šiuo laikotarpiu“.
Tuo metu kitas „amžinas kandidatas“ Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad šie rinkimai gali būti ir paskutiniai Rusijoje: „Bus Valstybės taryba – kolektyvinis organas, kur Valstybės tarybos pirmininkas su prezidento teisėmis bus išrenkamas Valstybės taryboje, o Valstybės taryba bus formuojama iš geriausių gubernatorių, geriausių ministrų, senatorių, deputatų, – 30-40 žmonių sėdės šioje Georgijaus salėje Kremliuje“.
Žurnalistai – mes aprašome tik svarbius Rusijos gyventojams įvykius
Politikos temomis ir žurnalistiniais tyrimais garsėjantis Rusijos naujienų portalas „The Insider“ dar kovo 13-ąją paskelbė žinutę, kad „čia galėjo būti informacija apie rinkimus“, kurioje trumpai surašė, kodėl pasirinko nesigilinti į kovo 18-ąją jau įvykusius rinkimus.
Redakcija išvardijo, kad „čia galėjo būti priešrinkiminės kampanijos kandidatų analizės, prognozės, kas pateks į antrąjį turą, bandymai išsiaiškinti jų priešrinkiminius pažadus ir programas“. Taip pat „galėjo būti kalbinami ekspertai ir analitikai, bei pateikiamos jų aštrios įžvalgos“.
„Tai būtų buvusi net ne viena medžiaga, o visa interviu, reportažų ir analitinių straipsnių serija, mums būtų įdomu apie tai rašyti, o jums – skaityti. Tačiau visa tai būtų įmanoma, jeigu kovo 18-ąją Rusijoje vyktų prezidento rinkimai“, – rašoma „theins.ru“ redakcijos straipsnyje.
Tuomet jie paaiškina, kodėl nusprendė šį sykį susilaikyti nuo tradicinės veiklos. „Viena iš svarbiausių žurnalistų funkcijų – surasti ir nušviesti visuomenę svarbius įvykius, tai yra tokius įvykius, kurie veikia daugelio rusų gyvenimus. Tai, kas vyks kovo 18-ąją, nėra rinkimai tradicine šio žodžio prasme ir to negalima priskirti prie svarbių visuomenei įvykių, todėl „The Insider“ nesirengia to nušviesti“, – rašoma internetiniame leidinyje.
Po rinkimų – sudėtingų reformų klausimas
Maskvos Carnegie centro ekspertas Konstantinas Gaaze pažymėjo, jog visos rinkimų kampanijos esmė buvo ne įtikinti kažką pasirinkti vieną ar kitą kandidatą, o įrodyti gyventojams V. Putino viršenybę lyginant su visa Rusijos politine sistema.
„Kremliaus darbuotojas privačiame pokalbyje tai apibūdino taip: yra Everestas, tai visa šalies politinė sistema, elitas, valdžia, oligarchai. O virš Everesto, nepasiekiamoje aukštumoje skrenda lėktuvas – tai prezidentas Putinas. Iš esmės, mūsų – bendrovės vadybininkų – užduotis yra ta, kad sektume skrydžio aukštį, ir viskas. Čia nėra su kuo varžytis ar konkuruoti, nėra kam atsiskaitinėti, nėra dėl ko tartis, reikia tik daryti taip, kad orlaivis staigiai nekristų“, – teigia jis savo apžvalgoje „Carnegie“.
Eksperto teigimu, po rinkimų V. Putino lauks ilgas ir sudėtingas priešrinkiminių pažadų vykdymo kelias. Vienu metu ir didinti išlaidas karybai, ir nevykdyti skausmingų pensijų fondų reformų, ir didinti socialines garantijas nepavyks. Todėl artimiausius metus laukia „pereinamasis“ laikotarpis, o vėliau galima tikėtis ir sudėtingesnių transformacijų, tokių kaip pensijų reformos, o tiksliau – pensijinio amžiaus didinimas.
Būtent pensijų reformas daugelis Rusijos net ir valdžią atstovaujančių ekspertų vadina būtina vykdyti „jau vakar“, tačiau V. Putinas prieš rinkimus savo elektoratui pateikti tokią dovaną neskubėjo. Manoma, kad „pirmosiomis dienomis“ to daryti taip pat nesiims, todėl realios permainos šioje srityje gali įsigalioti tik 2020-aisiais.
Šių metų vasarą triuškinančiai rinkimus laimėjęs V. Putinas galės mėgautis ir pasauliniu dėmesiu Pasaulio futbolo čempionato, kuris vyks Rusijoje, metu. Rusija darys viską, kad parodytų save gera šeimininke.
Nepaisydamas A. Navalno organizuojamos nepasitenkinimo korupcija valstybės piliečių akcijos, V. Putinas ir toliau tęs „galios valstybės“ ir nacionalinės didybės politiką, bei valdys daugelio rusų protus, tokiu būdu užsitikrindamas sau faktiškai neribotą valdžią ir bet kokių veiksmų, net ir karinių, legitimumą.
Išsamiau - TV3 reportaže
