Pradėdamas didžiausią invaziją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, V. Putinas per televiziją pasakė ugningą kalbą, kurioje pareiškė, kad jo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą.
Rusija, grubiai iškraipydama istoriją, ne kartą vaizdavo šiuolaikinę Ukrainą kaip nacistinę valstybę.
V. Putinas jau prieš aštuonerius metus buvo užgrobęs Ukrainos Krymo pusiasalį po revoliucijos, per kurią buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas ir pakeistas labiau provakarietiška vyriausybe.
Tačiau 2022 m. invazija buvo kitokio masto.
Prasidėjus invazijai, jis pareiškė, kad Ukrainoje gyvenantiems žmonėms, kurių dauguma yra rusakalbiai, reikia apsaugos nuo Kyjivo „režimo“.
Po dienos V. Putinas paragino Ukrainos kariuomenę „paimti valdžią į savo rankas“ ir susidoroti su vyriausybę valdančiomis „narkomanų ir neonacių gaujomis“.
Tada V. Putinas pridūrė dar vieną tikslą – užtikrinti, kad Ukraina išliktų neutrali. Jis apkaltino Vakarų gynybinį Aljansą NATO, kad šis bando įsitvirtinti Ukrainoje ir priartinti savo karius prie Rusijos sienų.
Rusijos vadovas jau seniai abejoja Ukrainos teise egzistuoti, teigdamas, kad „šiuolaikinę Ukrainą visiškai sukūrė Rusija“ po 1917 m. revoliucijos.
Ilgame 2021 m. esė jis netgi teigė, kad „rusai ir ukrainiečiai buvo viena tauta“, kurios istorija siekia IX a. pabaigą.
Praėjusiais metais jis JAV televizijos pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui sakė, kad Ukraina yra „dirbtinė valstybė“.
Šie komentarai daugelį paskatino manyti, kad invazijos tikslas iš esmės buvo ištrinti Ukrainos valstybę.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria“ paaiškino, kad „denacifikacija neišvengiamai yra ir deukrainikacija“, taip, regis, susiedama Ukrainos ištrynimo idėją su paskelbtu invazijos tikslu.
Ar Putinas nori atsikratyti Zelenskio?
V. Putinas jau seniai siekia atsikratyti Ukrainos išrinkto provakarietiško prezidento, o Volodymyras Zelenskis, matyt, buvo taikinys nuo pat karo pradžios.
Pasak V. Zelenskio patarėjo, Rusijos kariai netrukus po invazijos du kartus bandė šturmuoti prezidento kompleksą, o Ukrainos išrinktasis lyderis sakė, kad jie norėjo jį nužudyti.
Vėliau V. Zelenskis sakė, kad iš pradžių V. Putinas bandė jį pakeisti turtingu prorusiškos partijos vadovu Viktoru Medvedčiuku, kuris Ukrainoje buvo apkaltintas išdavyste ir dabar yra Rusijoje.
Net ir dabar, praėjus trejiems metams, V. Putinas atsisako tiesioginių taikos derybų su V. Zelenskiu „dėl jo neteisėtumo“ – šį melagingą pasakymą pakartojo ir prezidentas D. Trumpas.
Kaip įrodymą V. Putinas nurodo 2024 m. kovo mėn. įvyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų atidėjimą, nors būtent dėl Rusijos karo Ukrainoje galioja karo padėtis ir rinkimai pagal konstituciją yra draudžiami.
Putinas skundžiasi NATO plėtra
V. Putinas jau daug metų skundžiasi, kad NATO plėtra į rytus kelia grėsmę saugumui, o bet kokią Ukrainos prisijungimo prie Aljanso galimybę laiko raudona linija.
Prieš Rusijos invaziją 2022 m. jis reikalavo, kad NATO iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios prisijungė prie Vakarų Aljanso po 1997 m., iškeltų tarptautines pajėgas.
Po invazijos į Krymą NATO nuolatinį buvimą įsteigė savo rytiniame flange – arčiausiai Rusijos.
NATO visada pabrėždavo, kad visas Aljanso tikslas – ginti teritorijas „be agresyvių ketinimų“. Švedija ir Suomija per pastaruosius dvejus metus prisijungė prie NATO būtent dėl jaučiamos Rusijos grėsmės.
Ukrainos konstitucijoje yra numatyta įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, tačiau prasidėjus plataus masto karui realių perspektyvų tam nebuvo.
V. Zelenskis taip teigė praėjus dviem savaitėms po invazijos: „NATO nėra pasirengusi priimti Ukrainą.“
Vėliau jis sakė, kad svarstytų galimybę atsistatydinti mainais į narystę NATO, tačiau D. Trumpas sako, kad Kyjivas turėtų „pamiršti“ apie stojimą į Vakarų Aljansą.
V. Putinas apkaltino NATO dalyvavimu kare, nes jo valstybės narės vis dažniau siuntė Ukrainai karinės technikos, įskaitant tankus ir naikintuvus, oro gynybos sistemas, raketų sistemas, artileriją ir dronus.
Rusijos vadovo pretenzijos NATO kilo dar 1990 m., kai jis teigė, kad Vakarai pažadėjo nesiplėsti „nė per centimetrą į Rytus“.
Tačiau tai buvo prieš žlungant Sovietų Sąjungai ir buvo grindžiama ribotu įsipareigojimu, duotu tuometiniam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.
M. Gorbačiovas teigė, kad tuo metu „NATO plėtros tema niekada nebuvo svarstoma.“
Putino teiginiai apie genocidą
2022 m. invazijos pradžioje V. Putinas pažadėjo apsaugoti okupuotų Rytų Ukrainos teritorijų gyventojus nuo aštuonerius metus trukusių Ukrainos „patyčių ir genocido“.
2014-2022 m. abiejose fronto linijos pusėse žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, tačiau Rusijos teiginiai, kad Ukrainos naciai okupuotuose regionuose vykdė genocidą, niekada nepasitvirtino, o apie genocidą nekalbėjo nė viena tarptautinė organizacija. Vokietijos kanclerė šį kaltinimą pavadino „juokingu“.
Ukrainos parlamente nėra kraštutinių dešiniųjų partijų – per 2019 m. rinkimus jos nesurinko pakankamai balsų. Be to, V. Zelenskis yra žydas, o daug jo giminaičių naciai nužudė per Antrąjį pasaulinį karą.
V. Putinas smerkia jį kaip „žydų tautos gėdą“, tačiau JAV Holokausto memorialinis muziejus jo teiginius kategoriškai atmeta, sakydamas, kad jis „iškraipė ir pasisavino Holokausto istoriją“.
Pats V. Putinas 2024 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo buvo apkaltintas karo nusikaltimais, nors Kremlius tai atmetė.
Nė viena pusė neturi realių perspektyvų laimėti šį karą
Po trejus metus trukusių puolimų ir kontrpuolimų Rusijos ir Ukrainos pajėgos kariauja išsekimo karą daugiau nei 1 tūkst. kilometrų ilgio aktyvioje fronto linijoje.
Po 2022 m. fiktyvių referendumų Rusija aneksavo keturis regionus Rytų ir Pietų Ukrainoje, tačiau iš tikrųjų ji gali teigti visiškai kontroliuojanti tik vieną iš jų – Luhanską.
Ukrainos pajėgoms 2022 m. pavyko išlaisvinti dideles teritorijas šiaurėje ir dalį Pietų regiono, tačiau pastarojo meto kontrpuolimai nebuvo tokie pat sėkmingi.
2024 m. rugpjūčio mėn. pradėjusi puolimą, Ukraina tebekontroliuoja dalį Rusijos Kursko srities, tačiau prarado pozicijas rytuose.
Karas atsiliepia Rusijos ekonomikai: palūkanų normos ir infliacija yra didelės, o išlaidos gynybai šiais metais sudaro mažiausiai 33 proc. federalinio biudžeto.
Ukraina prarado didelę dalį savo ekonominio turto dėl Rusijos okupacijos ir naikinimo jos pramoniniuose rytuose. Augimui smogė išpuoliai prieš jos energetikos infrastruktūrą.
Nors infliacija ir palūkanų normos yra didelės, Ukraina užsitikrino Vakarų pagalbą biudžeto deficitui padengti.
2022 m., kai Putinas pradėjo karą, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių
Ukrainos prezidentas kalbėjo apie 43 tūkst. žuvusiųjų Ukrainos kariuomenėje. JT duomenimis, Ukrainoje žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
Rusija retai pripažįsta karinius nuostolius, tačiau BBC analizės duomenimis, rusų aukų skaičius gali svyruoti nuo 146 tūkst. iki daugiau kaip 211 tūkst.
Karas privertė 6,9 mln. ukrainiečių ieškoti prieglobsčio užsienyje, o dar 3,7 mln. gyventojų paliko savo namus Ukrainoje.
Pradžioje V. Putinas tai net nevadino karu, o „specialiąja karine operacija“. Galiausiai 2024 m. jis pripažino, kad tai buvo karas, tačiau teigė, kad jį išprovokavo Kyjivas arba jo „Vakarų vadovai“.
Istoriniai ryšiai, siejantys Rusiją su Ukraina
Atrodo, kad V. Putinas mano, jog Ukraina turėtų likti Rusijos įtakos sferoje dėl istorinių abiejų šalių ryšių.
1922-1991 m. Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis ir daugelis ukrainiečių kalba rusiškai, ypač rytuose, įskaitant Volodymyrą Zelenskį, kuriam ši kalba yra gimtoji.
Daugelis rusų Krymą laiko savu. Jekaterina Didžioji jį aneksavo 1783 m., o 1954 m. sovietų lyderis Nikita Chruščiovas perdavė Ukrainai.
Dešimčia metų anksčiau jo pirmtakas Josifas Stalinas deportavo Krymo totorius, todėl daugumą gyventojų sudarė etniniai rusai.
Nuo 1991 m. Ukraina yra nepriklausoma valstybė. 1994 m. ji atsisakė branduolinių ginklų mainais į Rusijos, Jungtinės Karalystės ir JAV saugumo garantijas, kurių Maskva nesilaikė.
Po karo daugelis ukrainiečių nusigręžė nuo rusų kalbos, o pats V. Zelenskis vengia vartoti šią kalbą viešumoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
