Vladimiras Putinas J. Kovalčukui ne tik patiki vieno didžiausių Rusijos bankų, o jo sūnui – energetikos bendrovės priežiūrą, bet ir dar vienam giminaičiui – plukdyti jį batiskafu į jūros dugną.
90-ieji ir valdžios pasidalijimas
J. Kovalčuko iškilimo istorija yra glaudžiai susijusi su banko „Rossija“ veikla. 1990-aisiais šis bankas buvo įkurtas tuometinio Leningrado srities komiteto narių. Ten partija laikė savo pinigus, tačiau šalyje uždraudus Tarybų Sąjungos komunistų partiją, aktyvai sąskaitose buvo įšaldyti.
Netrukus vadovavimą bankui pavyko perimti fizikams, buvusiems Jofės instituto kolegoms Jurijui Kovalčukui ir Andrejui Fursenkai. Prie jų prisijungė ir deleguotas KGB karininkas Vladimiras Jakuninas – būtent jis ir supažindino V. Putiną su J. Kovalčuku, kuriam reikėjo ryšių Sankt Peterburgo valdžioje, kad gautų banko kontrolę.
„Projekt“ teigimu, V. Jakuninas buvo atsakingas už bendradarbiavimą su valstybės struktūromis, o J. Kovalčukas – už akcininkų pritraukimą. Būtent jis tarėsi dėl įtraukimo į banko „Rossija“ akcininkus Sankt Peterburgo nusikalstamo pasaulio autoritetą Genadijų Petrovą.
Vėliau V. Jakuninas ir J. Kovalčukas susipyko dėl „prieigos prie V. Putino asmens“, kuris tuomet sparčiai kilo karjeros laiptais Maskvoje. Galų gale būsimasis Rusijos geležinkelių vadovas V. Jakuninas paliko banko akcininkų gretas.
J. Kovalčukas tuo metu tapo vienu iš artimiausių V. Putinui žmonių. Tvirtinama, kad jis netgi dalyvavo istoriniame susitikime, 1999-aisiais kooperatyve „Ozero“ šalies Sankt Peterburgo. Tuomet ten susirinko dviejų įtakingų valdžios grupių atstovai.
Boriso Jelcino „šeimą“ atstovavo jo dukra Jatjana Djačenko ir žentas Valentinas Jumaševas, o kitoje pusėje buvo V. Putinas, J. Kovalčukas, broliai Fursenkos, V. Jakuninas ir dar keli asmenys. Buvo tariamasi dėl pirmųjų valdžios perdavimo antriesiems: neformalių derybų atstovai gurkšnojo vyną ir tarėsi.
Susitikimas buvo sėkmingas ir netrukus V. Putinas buvo paskirtas laikinai einančiu prezidento pareigas, o vėliau juo ir išrinktas, o J. Kovalčukas sustiprino savo pozicijas šalies valdžioje. Antrosios V. Putino kadencijos pradžioje jis jau valdė didžiausią banko „Rossija“ dalį – 30,4 proc.
Tuo pačiu šis verslininkas sugebėjo išlikti maksimaliai neviešu asmeniu: vienintelį interviu jis davė propagandistui Dmitrijui Kiseliovui „Rossija-1“ kanale 2014-aisiais – iškart po to, kai pateko į sankcijų sąrašus dėl Krymo aneksijos.
V. Kovalčuko ir V. Putino artumą patvirtina dar ir tai, kad banko „Rossija“ struktūriniuose pokyčiuose atsispindi ir asmeninio prezidento ar jo artimųjų pokyčiai. Apie vieną iš jo draugių – Svetlaną Krivonogich, kuri galimai yra trečiosios V. Putino dukters mama – buvo kalbama ankstesniame „Projekt“ tyrime.
S. Krivonogich dar 2000-ųjų pradžioje gavo savo banko akcijų dalį. Prezidento dukra Katerina Tichonova 2013-aisiais ištekėjo už Kirilo Šamalovo, vieno iš banko „Rossija“ bendrasavininkų Nikolajaus Šamalovo (jis turėjo 9,6 proc. banko akcijų). Po ketverių metų santuoka iširo, o ir N. Šamalovas nebefigūruoja banko akcininkų sąrašuose.
Per banką surenka komunalinius mokesčius ir iš to lobsta
Bankas „Rossija“, kurio didžiausias akcininkas yra artimas Vladimiro Putino draugas Jurijus Kovalčukas, uždirba po 2 mlrd. rublių per metus (apie 22 mln. eurų) vien dėl dirbtinai užkeltų mokesčių, kuriuos susirenka iš gyventojų būsto paslaugų apmokėjimų. „Projekt“ ir „The Bell“ išsiaiškino, kad būtent „Rossija“ bankas surenka komunalinius mokesčius daugelyje šalies regionų, įskaitant Maskvą bei Sankt Peterburgą.
J. Kovalčuko valdomas bankas už šiuos pavedimus ima nuo 0,3 iki 2,5 proc. komisinių. Tai yra gerokai daugiau nei kitų bankų (vidurkis siekia 0,4 proc.), tvirtinama tyrime.
Tokiu būdu bankas „Rossija“ vien už komunalinių mokesčių administraciją iš perteklinių mokesčių uždirba nemažiau 2 milijardų rublių per metus (22 mln. eurų).
Žurnalistų teigimu, tokią naudingą nišą komunalinių mokesčių rinkoje bankui padėjo tai, kad daugumą jų surenka valstybei priklausanti „Inter RAO“. Nuo 2009-ųjų jai vadovauja Borisas Kovalčukas, jau minėto J. Kovalčuko, „geriausio prezidento draugo“, sūnus.
Asmeninis batiskafo pilotas
„Projektas“ atkreipė dėmesį ir į kitą, pikantišką V. Putino draugų istoriją. Pasirodo, Rusijos prezidentas turi savo „asmeninį“ povandeninio laivo pilotą.
Leidinys primena, kad V. Putinas į jūrų dugną leidosi triskart (2013, 2015 ir 2019 metais) ir visus kartus V. Putino saugiu pasiplaukiojimu batiskafu rūpinosi vienas ir tas pats asmuo – Sergejus Fokinas – Jurijaus Kovalčiuko giminaitis: „Tik jo šeimai galima patikėti Putino nusileidimą į dugną“, – rašoma „Projekt“.
