2019 m. pasirašyta sutartis duoda pajamų ir Kyjivui, ir Maskvai, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad metų pabaigoje pasibaigsianti sutartis nebus pratęsta.
„Ukraina atsisako mūsų dujų tranzito, o tai reiškia, kad į Europą patenkančių dujų kiekiai sumažės“, – sakė V. Putinas per klausimų ir atsakymų renginį Rusijos Rytų ekonomikos forume Vladivostoke. „Jie patirs žalą. Kažkiek sumažės mūsų pajamos, bet nieko tokio. „Gazprom“ tieks daugiau vidaus rinkoje“, – pridūrė V. Putinas.
Nuo 2022 m., kai Maskva užpuolė Ukrainą, Europos dujų importas iš Rusijos sumažėjo daugiau nei 90 proc., todėl Kremlius buvo priverstas Azijoje ieškoti pirkėjų, tokių kaip Kinija, kad padidintų savo pajamas. Prasidėjus karui, dauguma Maskvos dujų eksporto į Europą tranzito maršrutų buvo uždaryti arba tapo netinkami naudoti, įskaitant nebeveikiančius dujotiekius „Nord Stream“, susprogdintus 2022 m. rugsėjį.
Rusija vis dar gali pumpuoti dujas per Sudžą, kurią Ukraina užėmė, praėjusį mėnesį per sieną įsiveržusi į Rusijos Kursko sritį, tačiau šis kelias taip pat užsidarys, kai baigsis 2019 m. sutartis.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ gaudavo didžiules pajamas Rusijos vyriausybei, tačiau, Europos Sąjungai sumažinus pirkimus, susiduria su finansiniais sunkumais.
Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ cituojami ekspertai mano, kad tranzito per Ukrainą praradimas bendrovei gali atsieiti dar 5,5 mlrd. JAV dolerių per metus, arba 6 proc. pajamų. Šiuo metu Ukraina iš sandorio gauna maždaug 800 mln. JAV dolerių, arba maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto, neįskaitant sistemos eksploatavimo išlaidų.
