Tebevykstantis Izraelio ir Palestinos konfliktas, vienas ilgiausiai besitęsiančių ir daugiausia ginčų sukeliančių ginčų šiuolaikinėje istorijoje, iš esmės yra kova už išsivadavimą, apsisprendimą ir orumą. Palestiniečiams problemos esmė nėra vien teritorinis ginčas ar politinės nepriklausomybės reikalavimas. Greičiau tai yra kova prieš šimtmetį trukusį kolonijinį dominavimą, perkėlimą ir priespaudą. Šio konflikto esmė yra Palestinos dekolonizacijos poreikis, kuris yra vienintelis perspektyvus sprendimas siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką, teisingumą ir laisvę.
Dekolonizacijos supratimas palestiniečių kontekste
Dekolonizacija reiškia kolonializmo panaikinimo procesą, kai valstybė pasitraukia iš savo kolonijų ir leidžia joms įgyti suverenitetą. Palestinos atveju tai reiškia, kad reikia išardyti Izraelio naujakurių-kolonijinį projektą ir atkurti palestiniečių teises bei žemes. Dekolonizacija nėra vien tik Izraelio karinės okupacijos Vakarų Krante ir Gazos Ruože pabaiga; ji apima visos kontrolės, atskyrimo ir atmetimo sistemos, kuri buvo primesta palestiniečiams nuo Izraelio įkūrimo 1948 m., išardymą.
Sąvoka „dekolonizacija“ labai rezonuoja palestiniečiai, nes jų padėtis atspindi kitų kolonizuotų tautų padėtį per visą istoriją. Izraelio sukūrimas buvo pagrįstas daugiau nei 700 000 palestiniečių perkėlimu ir išvarymu per Nakbą ("katastrofą" 1948 m.). Šiandien milijonai palestiniečių gyvena kaip pabėgėliai, be pilietybės kaimyninėse šalyse arba karinės okupacijos Vakarų Krante ir Gazoje, atimtos pagrindinės teisės. Dekolonizacija yra procesas, kurio metu palestiniečiai siekia panaikinti šią istorinę neteisybę ir susigrąžinti savo suverenitetą.