V. Putinas nepatikslino, kokias konkrečiai respublikas ir apie kokias „istorines rusų žemes“ jis kalba, pažymėjo tik tai, kad „kuriant Sovietų Sąjungą dokumentuose buvo numatyta teisė išstoti iš jos, tačiau nebuvo numatytos procedūros“.
Tame pačiame interviu, kuris buvo parodytas valstybinės televizijos eteryje likus kelioms savaitėms iki balsavimo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų liepos 1-ąją, jis aiškino, kad 2014-aisiais įvykdytą Krymo aneksija „buvo demokratiniu pusiasalio žmonių pasirinkimu“.
„Krymas visada buvo mūsų, net ir žvelgiant iš teisinės pusės“, – pridūrė jis.
Jau kitą dieną Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas buvo priverstas „išversti“, ką jis norėjo pasakyti apie „rusų tautos dovanas“.
„Rusija neturi teritorinių pretenzijų savo kaimynėms, – pareiškė D. Peskovas. – Jis kalbėjo ne apie dovanas. Jis kalbėjo apie anksčiau paliktas sistemines (Rusijos) Konstitucijos klaidas, kurios nenumatė visos eilės situacijų“.
Ekspertai: Putinas vėl ištraukė „Didžios Rusijos“ kortą
Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas pareiškė, kad tokios Rusijos prezidento kalbos reiškia rengimąsi kitam karui.
„Putinas atvirai ruošiasi kitam karui, kalbėdamas apie „rusų žemes“, nepriklausančias buvusioms sovietinėms valstybėms. Lietuva tai aiškiai numatė. Štai kodėl jis taip nori išlaikyti Trumpą valdžioje", – savo „Twitter“ paskyroje rašė jis.
https://twitter.com/Kasparov63/status/1275211465067282438
Kazachstano politologas Šarkanas Nurseitovas tvirtina, kad V. Putinas neturi kito pasirinkimo, kaip revanšistinė retorika, patriotizmo ir nacionalizmo dvasios kėlimas.
„Putino žodžiai yra skirti vidaus rinkai, jis kaip ir užsimena, kad „esant būtinybei mes galime užgrobti ir kitas žemes, kaip tai buvo su Krymu, ir galime jėga įrodyti, kad mes imperija, ir aš vienintelis, kuris gali garantuoti, kad Rusija nesubyrės“. Jo arsenale daugiau nieko neliko, kad pakeltų tautos dvasią“, – cituojamas jis „azattyq.org“.
Politologo Dosymo Satpajevo teigimu, kalbėdamas apie rusų istorines teritorijas buvusiose SSRS šalyse yra tai, kas vadinama „kai politikas pradeda lįsti į istoriją, lauk bėdos“.
„Aišku, kad, kuomet Putino reitingai dėl blogėjančios ekonominės situacijos šalyje krinta, jis nusprendė ir vėl sužaisti nuvalkiota „Didžiosios Rusijos“ korta, kurią pametė ir kurią jau „apvogė“ kiti“, – aiškina politologas.
Politologo Alexanderio Cooley’aus teigimu, V. Putino „kreipimosi“ adresatai yra ir kaimyninės šalys, o tokio veiksmo tikslas – „priminti apie save“ ir „susigrąžinti kontrolę“ Eurazijos erdvėje, kur pandemijos sukelta krizė privertė labiau akcentuoti vidaus politiką.
„Pastaruosius tris mėnesius mes esame situacijoje, kuomet užsienio santykiai paliko mūsų akiratį. Visi yra susikoncentravę į vidaus reikalus. Tai yra bandymas priminti pasauliui, kad Rusija vis dar turi interesų regione. Aš manau, kad V. Putinas kuriasi sau galimybes ateityje, stiprina savo pozicijas santykiuose su šalimis. Tai signalas, kad – taip, yra Kinija, mes vidury kovido krizės, tačiau nepamiršite, kad mes esame tie, kurie įveda „tvarką“ šioje pasaulio dalyje. Mes vis dar čia, mes jūsų kažko prašysime, ir mes laukiame, kad jūs seksite paskui mus“, – cituojamas politologas.
Rusijos politologas Fedoras Krašeninikovas perspėjo, kad tokius V. Putino revizionistinius pasisakymus derėtų vertinti itin rimtai. Pasak eksperto, apmaudžiausiai ši V. Putino kalba turėjo atrodyti patiems rusams.
„Jis verčia visą Rusijos tautą atsakinga už sovietų valdžios politiką, įskaitant ir už pačius tamsiausius jos puslapius, pavyzdžiui – Baltijos šalių aneksiją“, – DW cituojamas rusų politologas.
Pasak eksperto, tokie Rusijos prezidento pasisakymai nėra niekaip teisiškai paremti, todėl verčia susimąstyti: ar nesiryš jis žengti kito žingsnio ir iš tiesų pareikalauti iš nedėkingų kaimynų grąžinti jam vienam žinomų rusų „dovanų“?
