Šiuo metu Rusijoje išnyko bet koks pasipriešinimas V. Putino valdymui, kai būdamas 72 metų, jis eina jau penktąją Rusijos prezidento kadenciją. Dabar mažai kas gali sutrukdyti V. Putinui toliau likti poste, nebent 2036 metais jis to atsisakytų pats.
Ir vis dėlto šis mažai kam žinomas buvęs KGB darbuotojas į Kremlių buvo atrinktas beveik atsitiktinai. Rusijos prezidentas paprasčiausiai atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku, būdamas savo pirmtako Boriso Jelcino artimiausioje aplinkoje.
Nors atrodė, kad jis palaiko liberalią ir demokratinę Rusiją, tačiau vėliau chaotišką Sovietų Sąjungos žlugimą jis apibūdino kaip „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą“. O toks pareiškimas yra visiškai nesusijęs su demokratinėmis idėjomis.
Nusprendęs neleisti Ukrainai palikti Rusijos orbitos, jis pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai 2022 m. vasario 24 d. surengė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Iškreiptas požiūris į istoriją
Savo veiksmus jis dažnai pateisina iškreiptu istorijos suvokimu ir didele priešprieša NATO aljansui.
Dar prieš invaziją jis melagingai teigė, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, kurioje gyvena neonaciai. Be to, Rusijos prezidentas įnirtingai siekė sustabdyti Ukrainos suartėjimą su NATO.
Vakarų lyderė, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel gerai pažinojo V. Putiną ir kartą jį apibūdino kaip atitrūkusį nuo realybės ir „gyvenantį kitame pasaulyje“.
Nors ji bandė derėtis su V. Putinu, tačiau po to, kai į Kyjivą buvo pasiųsti rusų kariai, buvo prieita prie išvados, jog „jis nori sunaikinti Europą“.
V. Putino jaunystė
Vladimiras Putinas gimė praėjus septyneriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos – po Leningrado apgulties, per kurią žuvo jo vyresnysis brolis.
Jaunasis V. Putinas dažnai įsiveldavo į muštynes su vietiniais vaikais, todėl kalbėdamas apie savo jaunystę, jis save apibūdino kaip „chuliganą“.
Galiausiai jis pradėjo užsiiminėti dziudo ir Tarybų Sąjungoje sukurtu kovos menu sambo.
2015 m. jis apmąstė savo jaunystės patirtis, kol augo dabartinio Sankt Peterburgo gatvėse: „Prieš penkiasdešimt metų Leningrado gatvė mane išmokė taisyklės: jei kova yra neišvengiama, reikia suduoti pirmąjį smūgį.“
Po teisės studijų Leningrado valstybiniame universitete 1975 m. jis iš karto pradėjo dirbti valstybės saugumo komitete – KGB.
„Buvau grynas ir visiškai sėkmingas sovietinio patriotinio auklėjimo produktas“, – svarstė jis.
Rusijos prezidentas nelinkęs atvirauti
Iki šių dienų jis vis dar bendrauja su nedidele KGB kolegų grupe, kurią laiko savo artimiausiais patikėtiniais ir ilgamečiais sąjungininkais, pavyzdžiui, Rusijos saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą.
Ne dėl jų „gražių akių“ jis juos įdarbino, kartą prisiminė jo senas dziudo treneris Anatolijus Rachlinas, „o todėl, kad pasitiki žmonėmis, kurie įrodė savo vertę“.
Pats V. Putinas apie savo asmeninį gyvenimą itin daug neatvirauja, tačiau yra žinoma, kad 2013 m. po 30 metų santuokos jis išsiskyrė su žmona Liudmila Putina (2015 m. ji vėl ištekėjo ir tapo Liudmila Očeretnaja), su kuria buvo susilaukęs dviejų dukterų – Marijos Voroncovos ir Katerinos Tichonovos.
Nuo 1991 m. Vladimiras Putinas tapo naujojo Sankt Peterburgo (anksčiau vadinto Leningradu) mero Anatolijaus Sobčako pavaduotoju ir labai vertinamu patarėju.
Tai buvo paskutinieji Boriso Jelcino valdymo metai, o V. Putino iškilimas buvo itin staigus.
V. Putinas tapo Rusijos prezidentu
1999 m. rugpjūčio 9 d. sunkiai sergantis B. Jelcinas atleido savo ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė mažai kam žinomą 46 m. V. Putiną, kuris turėjo įgyvendinti tam tikras reformas iki 2000 m. prezidento rinkimų.
„V. Putinas pasirodė esąs liberalus demokratas, norintis tęsti reformas“, – sakė Valentinas Jumaševas, kuris pasiūlė B. Jelcinui V. Putino kandidatūrą.
Kai B. Jelcino prezidentavimo laikotarpis baigėsi, Maskvą sukrėtė mirtinų, bet nepaaiškinamų sprogdinimų serija.
V. Putinas atsakė plataus masto puolimu, kuriuo siekė iš separatistų sukilėlių atgauti Čečėniją.
Jo populiarumas išaugo jau 1999 m. gruodžio 31 d., kai jis buvo paskirtas laikinuoju Rusijos prezidentu, tačiau jau po trijų mėnesių laimėjo pirmąją prezidento kadenciją.
Susidurta su iššūkiais
Su pirmuoju iššūkiu jam teko susidurti 2000 m., kai per avariją Barenco jūroje nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk“ ir žuvo visi įgulos nariai.
Prezidentas V. Putinas, įvykus nelaimei, atmetė tarptautinės pagalbos pasiūlymus, todėl daugelis įgulos narių žuvo laukdami, kol bus išgelbėti.
Rusijos televizijos žiūrovai stebėjo, kaip gedinčios moterys šaukė ant savo prezidento.
Po ketverių metų Čečėnijos sukilėliai Beslano mokykloje, esančioje Šiaurės Osetijoje paėmė 1 tūkst. įkaitų, daugiausiai vaikus. Reaguodamos į tai, Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą, tačiau žuvo 330 žmonių.
Vėliau paaiškėjo, kad Rusija turėjo žvalgybinės informacijos apie planuojamą išpuolį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų jį sustabdyti.
„Man jis pasirodė vertas pasitikėjimo“
Pirmieji V. Putino prezidentavimo metai buvo kruvini ir neramūs, tačiau Rusijos ekonomika, skatinama aukštų naftos kainų, veikė gerai.
Jis sulaukė visuomenės palaikymo, nes ėmėsi kovoti su oligarchais, kurie siautėjo Rusijoje jau ilgą laiką. V. Putinas pasirinko įdomų kovos būdą, kai, sukvietęs oligarchus į Kremlių, pareiškė, jog jie gali pasilikti savo turtą, jei nesikiš į politiką ir palaikys jo lyderystę.
V. Putinas buvo vienas iš pirmųjų užsienio vadovų, paskambinusių prezidentui George’ui W. Bushui po 2001 m. rugsėjo 11 d. Al-Qaeda išpuolių prieš JAV. Jis netgi padėjo JAV pradėti kampaniją Afganistane.
„Žiūrėjau žmogui į akis. Man jis pasirodė vertas pasitikėjimo“, – sakė prezidentas G. W. Bushas.
Tačiau V. Putinas greitai nusivylė JAV ir jų sąjungininkais. Santykiai su Jungtine Karalyste pašlijo, kai buvęs KGB agentas ir Kremliaus kritikas Aleksandras Litvinenka Londone buvo nužudytas panaudojant radioaktyvųjį polonį-210, kuris pasižymi itin toksiškomis medžiagomis.
Vėliau Jungtinės Karalystės tyrimas nustatė, kad Rusijos vadovas „tikriausiai pritarė“ šiam išpuoliui.
2007 m. lankydamasis Miuncheno saugumo konferencijoje, V. Putinas aiškiai išreiškė savo požiūrį į JAV: „Jungtinės Amerikos Valstijos visais atžvilgiais peržengė savo nacionalines ribas.“
V. Putino karinės jėgos demonstravimas
Rusijos prezidentui neprireikė daug laiko parodyti, jog jis yra pasirengęs panaudoti karinę galią, kad pakenktų provakarietiškiems lyderiams buvusiose sovietinėse valstybėse.
2008 m. Rusijos pajėgos sutriuškino Gruzijos kariuomenę ir užėmė du jos separatistinius regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją.
Tuo metu V. Putinas jau buvo ministras pirmininkas, nes konstitucija draudė jam eiti prezidento pareigas trečią kadenciją iš eilės, tačiau buvo aišku, kad jis vis dar turi valdžios svertus.
2021 m. V. Putinas priėmė įstatymą, pagal kurį buvo nubrėžta jo prezidentavimo riba iki 2036 metų.
Susidorojimas su opozicija
2011 m. didžiuosiuose Rusijos miestuose kilo didžiausi masiniai protestai nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, reaguojant į plačiai paplitusius įtarimus dėl sukčiavimo parlamento rinkimuose.
Tarp protestų lyderių buvo Borisas Nemcovas, liberalas, buvęs dešimtojo dešimtmečio ministro pirmininko pavaduotojas.
Kita iškilusi figūra buvo su korupcija kovojantis politinis aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris V. Putino „vieningąją Rusiją“ pavadino „sukčių ir vagių partija“.
Galiausiai su šiais aktyvistais buvo susidorota: B. Nemcovas 2015 m. buvo nušautas ant tilto netoli Kremliaus, o A. Navalnas 2021 m. sausį buvo pasodintas į kalėjimą ir po trejų metų mirė. Jo našlė apkaltino Vladimirą Putiną žmogžudyste.
V. Putinas užsitikrino stačiatikių bažnyčios paramą ir sukūrė nacionalinę gvardiją, kuri yra pavaldi tiesiogiai jam.
Viešo pasipriešinimo aktų pasitaiko retai, o nauji nusikaltimai, nukreipti prieš tuos, kurie skleidžia melagienas, plačiai naudojami siekiant nutildyti kitaminčius.
V. Putinas susidūrė su trumpu ginkluotu sukilimu 2023 m. birželį, kai buvęs lojalus samdinių lyderis Jevgenijus Prigožinas pasiuntė savo pajėgas į Maskvą.
Tačiau jis buvo numalšintas, o J. Prigožinas vėliau žuvo per paslaptingą lėktuvo katastrofą.
Karas Ukrainoje
V. Putino karas Ukrainoje prasidėjo jau nuo 2014 m., kai jis užgrobė Krymą.
Rusijos prezidentas sakė esąs surengęs visą naktį trukusį pasitarimą ir pasakęs savo kolegoms, kad atėjo laikas „grąžinti Krymą į Rusijos sudėtį“.
Tada prorusiški agitatoriai užėmė Ukrainos Donbaso regiono teritorijas, o Rytuose aštuonerius metus vyko karas, kol galiausiai V. Putinas nusprendė įsiveržti iš Šiaurės, Pietų ir Rytų, siekdamas nuversti išrinktą Ukrainos vyriausybę ir užgrobti Kyjivą.
Jis ne kartą stengėsi pateisinti karą, rašydamas ilgas istorines esė ir sakydamas kalbas, tačiau jo pasakojama istorija yra iškreipta.
Britų rašytojas ir istorikas Owen Matthews teigė, jog V. Putinas per Covid pandemiją buvo paniręs į įvairios rusų istoriografijos skaitymą, kuri iš esmės perkuria istorinius šaltinius ir tam tikrus faktus, todėl tai galėjo nulemti jo iškreiptą istorijos suvokimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
PUTINUI !!!. DIDVYRIUI ŠLOVE
