„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V. Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
Kalbėdamas po vizito su A. Lukašenka Vostočno kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose V. Putinas atmetė pranešimus, kad Maskvos puolimas stringa dėl ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų ir savanorių įnirtingo pasipriešinimo, privertusio rusų pajėgas atsitraukti nuo kelių didelių miestų, įskaitant sostinę Kyjivą.
„Mūsų veiksmai tam tikruose Ukrainos regionuose tebuvo susiję su [priešo] pajėgų sulaikymu, karinės infrastruktūros sunaikinimu, sąlygų aktyvesnei operacijai Donbase sukūrimu“, – sakė Kremliaus vadovas, turėdamas galvoje Rytų Ukrainos regioną, kurio dalį nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.
V. Putinas taip pat tvirtino, kad operacija nebus spartinama, siekiant sumažinti aukų skaičių.
„Dažnai girdžiu klausimą – ar įmanoma tai daryti truputį greičiau? Įmanoma. Tai priklauso nuo kovos veiksmų intensyvumo, bet kovos veiksmų intensyvumas, deja, susijęs su nuostoliais“, – aiškino jis.
Pasak V. Putino, derybas dėl Rusijos karinės operacijos užbaigimo stabdo Ukrainos reikalavimų „nenuoseklumas“.
„Vakar ukrainiečių šalis vėl kažką pakeitė. Toks nenuoseklumas esminiais klausimas tikrai sukuria tam tikrų sunkumų siekiant galutinių susitarimų“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad nesant susitarimo „karinė operacija tęsis, kol bus įvykdyti visi uždaviniai“.
Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą įvykių Ukrainoje kontekstu yra numatytos bausmės.
V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį sakė, kad šalis tiria 500 vadovaujančių Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą V. Putiną, numanomą kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų.
I. Venediktova nurodė, kad Bučoje ir aplink Kyjivą iki šiol rasti 1 222 lavonai.
V. Putinas antradienį paneigė pranešimus apie šimtus civilių žmonių kūnų, rastų po Rusijos karių atsitraukimo iš Bučos netoli Kyjivo.
Šiuos kaltinimus V. Putinas palygino su kaltinimais Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje.
„Tokia pati klastotė yra ir Bučoje“, – per spaudos konferenciją sakė V. Putinas.
