Šis ugnies nutraukimas gali būti laikomas atnaujintomis pastangomis įgyvendinti Minsko taikos sutartį – susitarimą, kurio didele dalimi nesilaikoma nuo pat jo įsigaliojimo, t.y. dvejus metus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę šiam susitarimui sudavė dar vieną lemiamą smūgį – jis pasirašė potvarkį, leidžiantį pripažinti kelionės dokumentus, išduotus separatistinės valdžios. Bijoma, jog toks prorusiškų savivaldų dokumentų pripažinimas yra dar vienas žingsnis link to, kad vieną dieną Vladimiras Putinas pripažins ir užgrobtų teritorijų nepriklausomybę.
Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtina, kad Rusija dokumentus pripažino dėl „humanitarinių priežasčių“.
„Šis potvarkis jokiu būdu nepažeidžia tarptautinės teisės. Pripažinti šiuos dokumentus būtinai reikėjo dėl humanitarinių priežasčių. Įsivaizduokite, dėl tokios Kijevo blokados šimtai tūkstančių žmonių neturi galimybės kreiptis dėl pasų išdavimo, atnaujinti pasus, vairavimo pažymėjimus ir kitus dokumentus“, - aiškina Peskovas.
Kalbėdamas apie „blokadą“ Peskovas turėjo omeny tvirtinimą, kad Ukrainos sostinė labai apsunkina žmonių gyvenimą Rytų Ukrainoje neleisdama jiems kreiptis dėl pasų ir pensijų.
Pirmomis ugnies nutraukimo dienomis - „akivaizdžiai sumažėjęs“ smurtas
Paskelbus šias naujas paliaubas kovos aprimo. Vis tik, pasak Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialiosios misijos Ukrainai vadovo Alexanderio Hugo, „ingredientai“ „tolesniam konflikto liepsnojimui“ niekur nedingo.
„Nuo pirmadienio vidurnakčio matėme, kad kovos žymiai sumažėjo ir mes pastebime tik pavenius šūvius iš negalingų ginklų Donecko regione. Tai tikrai daug žadanti situacija. Tačiau abiejų pusių sunkioji ginkluotė išlieka kontaktinėje teritorijoje, kur jos turėtų nebūti. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kitos pusės pajėgos yra per arti vienos kitų ir tai yra tarsi ingredientai konfliktui“, - sako A. Hugas.
Ukrainos kariuomenės atstovas pulkininkas Oleksandras Motuzyanykas pareiškė, kad „šaudymo intensyvumas susilpnėjo 10 kartų, tačiau visiškai ramių vietų fronte ir toliau nėra“. Pirmadienio popietę pulkininkas pranešė, kad Donecko regione ugnies nutraukimo susitarimas buvo pažeistas 24 kartus, iš kurių 12 atvejų panaudota sunkioji ginkluotė.
Situacija blogėja kasdien
Savaitei artėjant prie pabaigos naujosios paliaubos Rytų Ukrainoje vos laikosi – fiksuojama daugybė ugnies nutraukimo susitarimo pažeidinėjimų.
Tarptautinė bendruomenė į situaciją reaguoja ir bando protinti abi dėl paliaubų susitarusias puses. Praėjus vos dienai po to, kai ESBO vadovas Lamberto'as Zannieris įspėjo, kad minimos paliaubos neveikia, Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis taip pat paskatino Kijevą ir Maskvą laikytis susitarimo. „Mes galime tik skubiai kreiptis į abi susitariančias puses, kad būtų įgyvendinti pasiekti susitarimai. Kitu atveju mes rizikuojame karinio konflikto eskalacija, reiškiančia ne tik dar daugiau civilių aukų, bet ir tolimesnį politinio proceso strigimą. Juk net didžiausios pastangos per derybas yra nieko vertos, jei nėra pakankamai politinės valios įgyvendinti pasiektus susitarimus“, - sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministro pranešime.
Kritika potvarkiui
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Oleksandras Turchynovas pareiškė, kad Putino pasirašytas potvarkis dėl separatistų dokumentų yra visiškas laidotuvių maršas Minsko taikos susitarimui.
„Pasirašydamas šį potvarkį Putinas legaliai pripažino kvazi-teroristines grupes, kurios maskuoja rusišką Donbaso okupaciją“, - sako O. Turchynovas. Vokietijos valdžia irgi griežtai sukritikavo tokį Putino apsirinkimą.
„Rusijos sprendimas pripažinti dokumentus iš separatistų valdomų teritorijų yra aiškus Minsko taikos susitarimo dvasios ir tikslo pažeidimas“, - pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Paliaubos, kabančios ant plauko
Rytų Ukrainoje kovos tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos karinių pajėgų vėl suintensyvėjo per kelis paskutinius mėnesius.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai buvo pozityvus postūmis, jog užsienio reikalų ministrai „dar vieną kartą susitarė dėl ugnies nutraukimo vasario 20 dieną“. Jis tvirtino, kad susitarimas taip pat apima sunkiosios ginkluotės išgabenimą iš Rytų Ukrainos.
Tuo tarpu ESBO generalinis sekretorius Lamberto'as Zannieras pareiškė, kad Putino potvarkis mažina tikimybę, jog paliaubos išsilaikys.
„Rusijos žingsnis pripažįstant tuos dokumentus apsunkina ugnies nutraukimo susitarimo įgyvendinimą“, - nevyniodamas žodžių į vatą sakė jis.
Kas yra Minsko susitarimas?
Minsko taikos susitarimas, pasiektas 2014 metais, yra planas, skirtas pasiekti taikai regione po to, kai Krymą okupavo prorusiški separatistai. Jis iki šiol nebuvo pilnai įgyvendintas. Juo reikalaujama, kad „abi pusės nutrauktų bet kokios ginkluotės naudojimą“ ir regione būtų decentralizuota valdžia „gerbiant laikiną savivaldos tam tikrose Donetcko ir Luhansko regionuose statusą“.
Tuo metu, kai buvo priimtas susitarimas, Ukrainos premjeras Arsenijus Yatsenyukas apie jį atsiliepė kritiškai.
„Mes turėjome tik du pasirinkimus – blogą ir dar blogesnį. Taigi, nusprendėme, kad šiuo konkrečiu momentu pasirinksime blogą variantą. Galbūt toks pasirinkimas padės išsaugoti Ukrainos karių gyvybes. Ir aš tikiuosi, kad tai taip pat padės išsaugoti Ukrainos civilių, kurie nuolat kenčia Rusijos vadovaujamų teroristų išpuolius, gyvybes. Jau geriau priimti šį susitarimą, nei jo neturėti. Tačiau mes nepasitikime jokiais dokumentais, mes tikime tik veiksmais“, - sakė Ukrainos premjeras.
JAV: mes pripažįstame Rusijos atsakomybę
Kalbėdamas Vokietijoje vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pasaulio lyderiams pareiškė, kad JAV turi tvirtą nuomonę dėl Rusijos, bet tuo pačiu ieško ir būdų bendradarbiauti su ja.
„Žinokite, kad JAV ir toliau Rusiją laiko atsakinga, nors tuo pačiu metu ieškome pagrindo naujam bendradarbiavimui, kuriuo tiki prezidentas Trumpas“, - pareiškė M. Pence'as.
Rusijos įstatymų leidėjas Aleksejus Pushkovas mano, jog Putino potvarkis yra atsakas į kritiškus žodžius, kuriuos Rusijai skyrė Pence'as ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Marrisas.
„Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pasų pripažinimu Maskva leidžia visiems suvokti, kad spaudimas Ukrainos klausimu neduos jokių rezultatų“, - rašo Pushkovas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.
