Rinkosi iš trijų scenarijų
Politologė Jekaterina Šulman mano, kad V. Putinas rinkosi iš 3 scenarijų – „kinų“, „baltarusių“ ir „kazachų“. Ir pasirinko pastarąjį.
Kinijos scenarijus numatė „kišeninio“ parlamento pagalba atlikti tokius Konstitucijos pokyčius, kurie leistų V. Putinui ir toliau ramiai valdyti Rusijos Federaciją.
Antrasis scenarijus, pastaruoju metu itin aktyviai aptarinėtas ir laikytas vienu iš realiausių, numatė naujos sąjunginės valstybės sukūrimą. Tam turėjo pasitarnauti Baltarusija, sąjunga su kuria buvo „prikelta iš mirusiųjų“ po daugelio metų stagnacijos. Tačiau šios šalies prezidentas A. Lukašenka neparodė didelio entuziazmo siūlymui „pasitraukti į antrąjį planą“, sąjunga greitai ir tokiu mastu, kokio tikėtųsi Kremlius nepavyks. Maža to, dabartinė Rusijos valdžia jau suprato, kad rusams labai įgriso užsienio politikos nuotykiai, Krymo efekto pakartoti jau nepavyks, mano politologė.
„Kazachų“ variante pokyčiai susiję su „tautos tėvo“ atsiradimu. Šis planas numato naujojo prezidento priežiūrą – vykdytų ją senasis vadovas, kartu su „išminčių taryba“ iš jėgos struktūrų. Kazachstano pirmasis prezidentas, „tautos tėvas“ – Nursultanas Nazarbajevas – valdė šalį nuo 1991-ųjų, tai yra nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, iki pat 2019-ųjų, kuomet staiga paskelbė apie atsistatydinimą. Valdžią perėmė, akylai prižiūrint pačiam buvusiam prezidentui, jo artimieji ir aplinkos žmonės. Taip yra siekiama užtikrinti, kad po „tautos tėvo“ mirties jo sukurta valdžios sistema nesubyrėtų.
N. Nazarbajevas išėjo, tačiau realiai liko valdžioje. Oficialiai buvęs prezidentas užima Saugumo tarybos pirmininko postą, į savo vietą paskyrė buvusį Senato pirmininką, o į jo vietą – savo dukrą. Taigi, yra turintis standartinius įgaliojimus prezidentas, kurį prižiūri tas pats „tautos tėvas“. Iš esmės, kazachų variantas numato autoritarinės prezidentinės institucijos galių paskirstymą tarp kitų valdžios institucijų, tvirtina J. Šulman. Jos manymu, V. Putinas, siūlydamas Konstitucijos pokyčius, taip pat nori išplėsti Valstybės Tarybos arba Saugumo Tarybos įgaliojimus. Pastarajai jis pats dabar vadovauja, o padėjėju yra paskirtas buvęs ilgametis premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Šaltiniai prezidentūroje: premjeras arba vienos iš didesnes galias gausiančių tarybų pirmininkas
Laikraščio „Argumenty i fakty“ šaltiniai Rusijos prezidento administracijoje patvirtino, kad ši versija yra svarstoma, kaip viena iš realiausių po 2024-aisiais turėsiančio įvykti „valdžios tranzito“.
Viena iš galimybių numato, kad V. Putinas perims vadovaujančios partijos kontrolę. Anot šaltinio, siūlomos pataisos stiprins parlamento jėgas, valdančioji frakcijas kontroliuos Vyriausybę, o būsimas šalies prezidentas turės su tuo taikytis.
Antrasis variantas pakartoja „Kazachstano istoriją“. V. Putinas pereina į Valstybės Tarybos arba Saugumo Tarybos vadovo postą. „Viskas priklausys nuo to, kaip iš tiesų bus pakeisti šių pozicijų, apie kurias užsiminė prezidentas, įgaliojimai“, – „AiF“ cituojamas šaltinis.
Tos pačios nuomonės laikosi ir „The Insider“ vyr. redaktorius Romanas Dobrochotovas sako: „Putinas dar nenusprendė, liks jis premjeru ar pradės vadovauti Valstybės Tarybai, tačiau tai (Konstitucijos pokyčiai, red. past.) atveria kelią abiem variantams“.
Ekspertai taip pat pažymi, kad Valstybės Tarybos, iki tol menkai žinomos valdžios institucijos, stiprinimas patvirtina Kazachstano pasirinkto kelio versiją.
„Rusijos Saugumo Taryba – paprasčiausiai pernelyg specifinė valdžios institucija, – „Le Monde“ tvirtina Rusijos politologė Tatjana Stanovaja. – Valstybės Taryba, kuri apjungia visas institucijas ir net jėgos struktūras ar didžiąsias verslo struktūras, užtikrina lankstumą daugiau sferų“.
Politologės teigimu, V. Putino tikslas – ne susilpninti ateities prezidentą, kuris išsaugos daugelį savo įgaliojimų, tačiau sutrukdyti jam priiminėti sprendimus, kuriuos V. Putinas laikytų netinkamais, sukurti galimų konfliktų sprendimo mechanizmus.
Specialiai V. Putino paskirtai darbo grupei yra suteikti 3 mėnesiai tam, kad parengtų jo sumanytas Konstitucijos pataisas. Dar bent pusmetį užtruks jų sukūrimas ir įtvirtinimas teisinėje bazėje. Siekiant imituoti visuomeninį indėlį šioje „darbo grupėje“ dalyvaus įvairių profesijų atstovai ir tik keli teisėkūros atstovai.
Visuomenės apklausos parodė, kad vos 10 proc. rusų teigiamai vertina V. Putino siūlymą keisti Konstituciją. Net 42 proc. rusų pripažino niekada neskaitę svarbiausio šalies dokumento, o iš tų, kurie skaitė, vos 9 proc. gerai prisimena, kas ten surašyta.
