Atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina numato galimybę panaudoti branduolinį ginklą net ir tuo atveju, jeigu tariamą grėsmę Rusijos valstybingumui kelia nebranduolinė valstybė.
Anksčiau Kremlius pareiškė, kad atnaujinta branduolinė doktrina, leisianti Maskvai panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti vertinama kaip įspėjimas Vakarams.
„Tai turi būti laikoma konkrečiu signalu (...) įspėjančiu šias šalis apie padarinius, jei jos dalyvaus atakoje prieš mūsų šalį įvairiomis priemonėmis, nebūtinai branduolinėmis“, – žurnalistams rugsėjį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Doktrina paskelbta gąsdinimo tikslais
Pagal atnaujintus Rusijos branduolinio atgrasymo politikos pagrindus, jeigu nebranduolinė valstybė, remiama branduolinės valstybės, vykdo agresiją prieš Rusiją ar jos sąjungininkes, tai laikoma bendra ataka.
Dokumente teigiama, kad Rusija pasilieka teisę panaudoti branduolinius ginklus atsakant į masinio naikinimo ginklų panaudojimą prieš ją ar jos sąjungininkus.
Ankstesnėje doktrinoje, kurią V. Putinas pasirašė vos prieš 4 metus, taip pat buvo numatytas galimas branduolinis atsakas į priešiškos valstybės veiksmus, kurie reikštų Rusijos valstybingumo praradimą ar suduotų stiprų smūgį Rusijos kariniam bei valstybingumo potencialui.
Pačios doktrinos paskelbimas yra labiau politinis žingsnis, nes Rusijai ir nereikėjo iš esmės jokios doktrinos, kad nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą. Rusija jau nesilaikė tarptautinių susitarimų ir savo pačios įsipareigojimų, juos šiurkščiai pažeidė, 2022 m. užpuldama Ukrainą, tačiau pateikė tai kaip „šalies interesų saugojimą“.
Grasinimas Vakarams
Siūlomas Rusijos branduolinių taisyklių išplėtimas, kurį patvirtino V. Putinas, yra siejamas su tuo, kad Ukraina gavo Vakarų sąjungininkių leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę smūgiams į taikinius Rusijos gilumoje.
Kyjivas teigia, kad tai būtina norint atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią ji naudoja puolimams prieš Ukrainą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad planuojami pakeitimai turėtų būti vertinami kaip „konkretus signalas“ Vakarams.
Vakarų valstybės kaltina V. Putiną pavojingu branduoliniu šantažu viso Ukrainos karo metu. Kremliaus lyderis ne kartą skelbė akivaizdžius grasinimus apie Maskvos pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus.
„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tęsinys“, – rugsėjį sakė ES atstovas P. Stano.
V. Putino pozicija tuo labiau „neapgalvota“, sakė P. Stano, kadangi ją išreiškė nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės vadovas.