Josifas Stalinas
Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos valdytojų buvo Josifas Stalinas. Pasižymėjęs savo žiaurumu, J. Stalinas valdžioje Maskvoje išbuvo tris dešimtmečius iki pat savo mirties 1953 m. Rinkimai jo valdymo laikotarpiu vyko taip, kaip buvo galima nuspėti – didelis rinkėjų aktyvumas ir 100 proc. balsų už nepartinį komunistų tironą.
Sadaamas Husseinas
Irako prezidentas Saddamas Husseinas pagerino savo asmeninį rinkimų rezultatą ir 2002 m. vykusiame referendume surinko 100 proc. balsų.
Portalas „The Guardian“ skelbė, jog rinkėjai 65 metų prezidentui skyrė dar vieną septynerių metų kadenciją, o kai kurie rinkėjai savo „taip“ arba „ne“ biuletenius pažymėjo kruvinais pirštų antspaudais, taip tariamai parodydami ištikimybę.
Rinkėjų aktyvumo nebuvo įmanoma įvertinti, nes užsienio rinkimų stebėtojams buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, o žurnalistai buvo apriboti tam tikrose teritorijose, tačiau Revoliucinės vadovybės tarybos pirmininko pavaduotojas Izzatas Ibrahimas sakė, kad balsavo visi 11 mln. rinkimų teisę turintys gyventojai.
Saparmuratas Nijazovas
1992 m. S. Nijazovas „laimėjo“ pirmuosius prezidento rinkimus Turkmenistane ir pradėjo sovietinio stiliaus diktatūrą. Jo parinkta ministrų taryba 1999 m. išrinko jį prezidentu iki gyvos galvos. 2001 m. Pasaulio etninių turkmėnų humanitarinė asociacija nubalsavo už tai, kad S. Nijazovo pavardė būtų papildyta žodžiu „Beyt“, kuris reiškia „didis“.
Valstybiniuose laikraščiuose buvo gausu piliečių laiškų, kuriuose jie skelbė savo meilę Nijazovui.
Jo valdymo metu visoje šalyje pastatyta tūkstančiai S. Nijazovo statulų. Viena iš jų buvo 75 m. aukščio, kuri buvo nukelta ir perstatyta ant kito pjedestalo 2011 m.
Prezidento ir jo tėvų vardais buvo pavadinti oro uostai, regionai, meteoritai, miestai ir mokyklos. Jo kabinete vykę susitikimai buvo transliuojami per televiziją ir kas savaitę rodomi per tris valstybinės televizijos kanalus.
Kim Jong Unas
2011 m. Kim Jong Unas pakeitė savo tėvą ir tapo trečiuoju Šiaurės Korėjos aukščiausiuoju lyderiu, valdančiu šalį iš savo šeimos dinastijos. Nuo to laiko šalyje vyko iš esmės simboliniai parlamento rinkimai, kuriuose paprastai dalyvauja 99,99 proc. rinkėjų ir kuriuose žmonės balsuoja „taip“ arba „ne“ už vieną kandidatą. Kiekvienas kandidatas paprastai surenka, 100 proc. balsų savo rinkimų apygardose, įskaitant Kim Jong Uną 2014 m. ir jo seserį Kim Yo Jong 2019 m.
Abdelis Fattahas al-Sisi
Egipto prezidento rinkimų komisija (PEC) paskelbė buvusį kariuomenės vadą A.-Fattaho El-Sisi naujuoju Egipto prezidentu ir patvirtino, kad gegužės 26-28 d. vykusiuose rinkimuose jis surinko 23,78 mln. balsų (96,91 proc.).
Vienintelis A.-Fattaho al-Sisi varžovas, kairiųjų pažiūrų Hamdeenas Sabahi, surinko 3,09 proc. balsų.
Teisėjo Anwaro al-Assi duomenimis, rinkimuose balsavo 25 mln. rinkėjų, t. y. rinkėjų aktyvumas siekė 47,5 proc. Sugadintų balsų buvo daugiau nei balsų už H. Sabahi – 1 mln. negaliojančių biuletenių.
Tai buvo pirmieji Egipto istorijoje užsienio stebimi rinkimai. Europos Sąjunga visame Egipte delegavo 150 stebėtojų, kurie, ES teigimu, išlaikė nešališkumą, neįteisino Egipto rinkimų proceso ir nepatvirtino rinkimų rezultatų. Rinkimus taip pat stebėjo Afrikos Sąjunga ir Arabų Lyga.
Vėlesniame ES misijos pareiškime išsamiai aprašyti keli pažeidimai, visų pirma šališkas A.-Fattaho al-Sisi palankus nušvietimas privačiose žiniasklaidos priemonėse, Abdelio Fattaho al-Sisi rinkimų kampanijos išlaidos, kurios viršijo PEC nustatytas ribas, ir slopinamos nesantaikos atmosfera.
Basharas al-Assadas
Basharas al-Assadas Sirijos prezidentu yra nuo 2000 m., kai mirė jo tėvas Hafezas al Assadas, valdęs 30 metų.
Per savo valdymo laikotarpį B. Assadas ne kartą pasiekė triuškinamų rinkimų „pergalių“: 2014 m. surinko beveik 89 proc. balsų, o 2021 m. – daugiau kaip 95 proc. balsų, ir visi šie rinkimai buvo laikomi suklastotais. Šios didelės pergalės pasiektos niokojančio pilietinio karo metu, per kurį B. Assadas (beje, padedamas V. Putino) sutriuškino įvairialypę opoziciją, nužudydamas šimtus tūkstančių žmonių daugiau nei dešimtmetį trukusiame konflikte.
Ilhamas Alyjevas
Azebaidžano prezidentas Ilhamas Alyjevas gavo beveik 94 proc. balsų per suklastotus rinkimus Pietų Kaukaze.
I.Alijevas, kurio šalyje vėliau šiais metais vyks JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais COP29, užsitikrino penktąją kadenciją vadovaudamas šaliai, kuri priskiriama prie mažiausiai turinčių laisvių pasaulyje. Išorės stebėtojai teigė, kad rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicijos aktyvistais ir žurnalistais.
Vladimiras Putinas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po tris dienas trukusio ir kovo 17 d. pasibaigusio surežisuoto prezidento balsavimo pareiškė, kad jo didžioji pergalė yra visuomenės mandatas veikti taip, kaip reikia, kariaujant Ukrainoje ir sprendžiant įvairius vidaus reikalus.
Prezidento rinkimuose, kuriuose dalyvauja V. Putinas, yra tam tikras dėsningumas: jo rezultatai kaskart gerėja. 2012 m. jis gavo 63,6 proc. balsų, o 2018 m., kai prezidento kadencija buvo pratęsta iki šešerių metų, – 76,7 proc. balsų. Ekspertai tikėjosi, kad šį kartą Kremlius suskaičiuos apie 80 proc. balsų, tačiau V. Putinas gavo dar daugiau – 87 proc.
Už V. Putiną balsavo „beveik 76 mln. žmonių“, sakė CRK vadovė Ela Pamfilova po to, kai buvo suskaičiuota daugiau kaip 99 proc. balsų. „Tai rekordinis skaičius“, – sakė ji ir pridūrė: „Vakarų akivaizdoje mes parodėme, kad esame vieningi“.
Apie 22 mln. balsų, kuriuos Vladimiras Putinas gavo per Rusijos prezidento rinkimus, buvo suklastoti – tokią išvadą padarė rinkimų analitikas Ivanas Šukšinas, išanalizavęs Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenis Kislingo-Špilkino metodu.
Aliaksandras Lukašenka
2020 m. rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Baltarusijos prezidento rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir užsitikrino dar vieną mandatą.
Rinkimų rezultatai, kurie buvo laikomi nesąžiningais ir kurie įvyko po to, kai jis įkalino opozicijos lyderį Sergejų Cichanouskį, jo įgaliojimus perėmusios Sviatlanos Cichanouskajos vyrą, sukėlė masinių, bevaisių protestų bangą visoje šalyje, demokratiją palaikančios grupės ir opozicijos lyderiai ragino A. Lukašenką nuversti. Nuo 1994 m. valdžioje esantis A. Lukašenka ištraukė keletą puslapių iš V. Putino vadovėlio, kaip valdyti šalį, susidorodamas su opozicija ir keisdamas įstatymus, kad įgytų neliečiamybę visam gyvenimui.
