Rusija praktiškai nuolat svaidosi branduoliniais grasinimais. Mėnesio pradžioje V. Putinas pareiškė, kad Vakarų pritarimas Ukrainai smogti taikiniams Rusijos gilumoje reikštų, kad NATO kariauja prieš Rusiją.
„Tokiems pareiškimams jau yra imunitetas, ir jie nieko negąsdina“, – sako vienas Rusijos pareigūnas.
Putino retorika nebeveikia Vakarų
Su tuo sutiko ir Rusijos akademikas, palaikantis glaudžius ryšius su aukšto rango Rusijos diplomatais. Jis branduolinį scenarijų pavadino mažiausiai įmanomu.
„Visos šios diskusijos apie branduolinį slenkstį pernelyg sureikšmina tokio pobūdžio eskalacijos grėsmę ir nepakankamai įvertina alternatyvių variantų galimybes“, – sako jis.
„Kadangi Vakarai turi pasaulinę karinę infrastruktūrą... galima rasti daug pažeidžiamų taškų“, – kalba akademikas.
V. Putinas ieško įvairių variantų, kaip atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai ir bandyti įtvirtinti savo raudonąsias linijas, sakė Prancūzijoje įsikūrusios politinių konsultacijų bendrovės „R-Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.
„Yra variantų, kurių jis nenori panaudoti, ir yra variantų, kuriuos jis pasirengęs peržiūrėti šiandien“, – sakė ji, o branduolinį ginklą jis laiko „blogiausiu variantu visiems, įskaitant jį patį“.
Branduolinės priemonės arba tiesioginis puolimas NATO teritorijoje būtų svarstomi tik tuo atveju, jei „Putinas pajustų, kad kyla grėsmė dabartinės Rusijos egzistavimui, kai jis mano, kad kitos išeities nėra“, sako ji.
„Tokiai situacijai Vakarai turėtų žengti daug toliau nei tai, apie ką diskutuoja dabar“, – priduria ji.
Atrodo, kad Rusijos pareigūnus jau iš dalies nuramino tai, kad Jungtinės Valstijos kol kas akivaizdžiai nesiryžta panaikinti apribojimų Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje naudojant Vakarų raketas.
Tačiau V. Putinui vis dar daromas spaudimas kaip nors reaguoti ir sustabdyti nuolatinį jo raudonų linijų peržengimą.
„Suprantama, kad Vakarai ignoruoja Maskvos nubrėžtas raudonąsias linijas, todėl iš Maskvos pusės turėtų būti imtasi svaresnių ir reikšmingesnių žingsnių, kurie parodytų jos ketinimų rimtumą“, – sako kalbintas akademikas.
