Rusijos vadovas išsakė šį grasinimą praėjus savaitei po to, kai pirmą kartą panaudojo eksperimentinį ginklą prieš Ukrainos Dnipro miestą.
„Neatmetame galimybės panaudoti „Orešnik“ prieš kariuomenę, karinės pramonės objektus ar sprendimų priėmimo centrus, taip pat ir Kyjive“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją Kazachstano sostinėje Astanoje.
„Šiandien Kyjivo valdžia toliau bando smogti mūsų gyvybiškai svarbiems objektams, įskaitant Sankt Peterburgą ir Maskvą“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
Pasak Maskvos, vidutinio nuotolio balistinė raketa gali skrieti 10 machų greičiu, arba iki 3 km per sekundę.
Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje V. Putinas sakė, kad šis ginklas turi meteorito griaunamąją galią.
„Kinetinis smūgis yra galingas, tarsi krentantis meteoritas. Iš istorijos žinome, kokie meteoritai kur nukrito ir kokios buvo jų pasekmės. Kartais to pakakdavo, kad susidarytų ištisi ežerai“, – sakė V. Putinas.
Šis ginklas „savo galia prilygsta branduoliniam smūgiui“, kai naudojamos kelios raketos vienu metu, pridūrė jis, nors sakė, kad šiuo metu jame nėra branduolinio užtaiso.
Smogė Ukrainai nauja raketa
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę netikėtai kreipdamasis į tautą pareiškė, kad karas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“.
Kalbėdamas po to, kai Ukraina pradėjo vykdyti pirmuosius smūgius Rusijos teritorijoje, naudodama Vakarų šalių tiekiamus ginklus, V. Putinas sakė: „Konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“.
Jis taip pat pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos bandymai smogti į Rusijos teritoriją Vakarų šalių tiekiamomis raketomis buvo nesėkmingi.
„Mūsų oro gynybos sistemos atrėmė šias atakas“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
„Tikslai, kuriuos akivaizdžiai užsibrėžė priešas, nebuvo pasiekti“, – pridūrė jis.
Pasak Kremliaus vadovo, jo šalies pajėgos smogė Ukrainai nauja vidutinio nuotolio balistine raketa.
V. Putinas teigė, kad Rusija atliko „vienos iš naujausių rusiškų vidutinio nuotolio raketų sistemų bandymus kovinėmis sąlygomis (...) Mūsų inžinieriai ją pavadino „Orešnik“.
Jis pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi bet kokiam scenarijui.
„Visada pageidavome ir dabar esame pasirengę visus ginčytinus klausimus spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau taip pat esame pasirengę bet kokiai įvykių raidai. Jei kas nors tuo abejoja, klysta. Visada bus atsakas“, – kalbėjo jis.
Rusų lyderis pridūrė, kad Maskva turi teisę smogti kariniams taikiniams tose šalyse, kurių ginklus Ukraina naudoja smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – tikino V. Putinas.
„Agresyvių veiksmų eskalavimo atveju reaguosime taip pat ryžtingai“, – pridūrė jis.
V. Putinui kalbant apie tai, kad Rusija yra pasirengusi „visus ginčytinus klausimus spręsti taikiomis priemonėmis“, naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kremliaus propaganda laikosi naratyvo, jog siekia derėtis dėl taikos ir yra jai pasirengusi, tačiau neva pati Ukraina nenori derybų. Visgi Ukraina nuo pat karo pradžios deda dideles diplomatines pastangas taikai pasiekti, o neseniai viešai paskelbė apie „Pergalės planą“. Ukraina planuoja ir antrąjį Taikos viršūnių susitikimą, kuris pirmą kartą įvyko šių metų birželį. Į antrąjį Taikos viršūnių susitikimą Ukraina ne kartą garsiai patvirtino kviesianti Rusiją, tačiau rugsėjį Maskva paskelbė, kad šiame taikos viršūnių susitikime nedalyvaus.
„Viršūnių susitikime bus siekiama to paties tikslo: propaguoti neperspektyvią „Zelenskio formulę“ kaip vienintelį konflikto sprendimo būdą, užsitikrinti pasaulio daugumos paramą ir jo vardu pateikti Rusijai ultimatumą dėl kapituliacijos“, – pareiškime teigė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Mes nedalyvausime tokiuose viršūnių susitikimuose“, – pridūrė ji.
