Iškart po to žurnalistai aptiko, kad Kremliaus tinklapyje pateiktoje versijoje „dingo“ aštrūs V. Putino pasisakymai – pavyzdžiui, leidinių „Meduza“ ir „Vtimes“ paminėjimas, ar teiginys „Man tas pats“, atsakant į klausimą apie Aleksejaus Navalno likimą.
Tačiau ir be to šis interviu pasižymėjo melagingais Rusijos prezidento pasisakymais. Kaip ir įprasta, jis pakartojo ne tik senų „fake news“, tačiau ir pateikė kelias naujas melagingas naujienas, rašoma „The Insider“.
Atrinkome kelis V. Putino pasisakymus, kurie neatitinka realių faktų.
Apie Afganistaną ir amerikiečių užsienio politikos ypatybes
„Visą laiką kalbėjo apie tai, kad kariuomenė Afganistane liks. O tuomet staiga – bum, kariuomenė iš Afganistano išvedama. Čia ką – stabilumas, nuspėjamumas?“ – sakė V. Putinas.
Iš tiesų, klausimas apie kariuomenės išvedimą iš Afganistano Baltuosiuose rūmuose buvo keliamas mažų mažiausiai nuo 2009-ųjų. Tuomet Barackas Obama pažadėjo pradėti kariuomenės atitraukimą nuo 2011 metų. Tačiau daugelį metų JAV lyderiai tik deklaruodavo, kad kariuomenė bus išvedama, tačiau to nesiėmė vykdyti iki pat D. Trumpo kadencijos pabaigos. Jis 2020-aisiais pasirašė taikos sutartį su talibais ir pradėjo mažinti amerikiečių pajėgų skaičių.
J. Bidenas, nepaisant to, kad faktiškai dėl visko vidaus politikoje nesutarė su D. Trumpu, išsaugojo ankstesnę JAV kariuomenės pasitraukimo iš Afganistano kryptį ir tik pratęsė karių išsiuntimo namo terminą iki rugsėjo 11-osios (D. Trumpas procesą norėjo užbaigti jau gegužė 1-ąją). Tokiu būdu kariuomenės pasitraukimas iš Afganistano – tai, kaip tik, vienas iš ryškesnių JAV užsienio politikos nuspėjamumo ir stabilumo pavyzdžių.
„Nėra įrodymų“, kad Rusija puola kitas valstybes kibernetinėje erdvėje
„Mūsų kuo tik nekaltino: ir kišimusi į rinkimus, kibernetiniais išpuoliais ir taip toliau. Beje, nė sykio jie nesivargino pateikti kokių nors įrodymų, paprasčiausiai garsiai kaltino“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas interviu metu ne sykį pakartojo ir piktinosi, kad „nėra įrodymų, kad tai buvo iš tiesų padaryta“: „Tai virsta kažkokiu farsu, niekaip nesibaigiančiu farsu. <...> Apie ką mes čia kalbame?“
V. Putinas jau daugelį metų ignoruoja daugybę įrodymų, kad kibernetinius išpuolius prieš Rusijos oponentus – nuo Vakarų valstybių iki tarptautinių organizacijų, žurnalistų ar opozicionierių – vykdo su Kremliumi glaudžiai susiję programišiai. Tokios veiklos įrodymus viešina tiek valstybės, tiek ir tarptautinės kibernetinio saugumo organizacijos, o taip pat ir žurnalistai savo tyrimuose.
Pavyzdžiui, 2017-aisiais, kuomet nežinomi asmenys paviešino tuometinio kandidato į prezidentus Emmanuelio Macrono susirašinėjimą el. paštu, metaduomenyse programišiai pamiršo panaikinti dalį savo pėdsakų. „The Insider“ savo tyrime išsiaiškino, kad paviešintuose duomenyse išliko Georgijaus Roškos, GRU padalinio 26165 (žinomo kaip programišių grupuotė „Fancy Bear“) narys. Praėjus metams po šio tyrimo JAV teisingumo ministerija patvirtino žurnalistų duomenis ir iškėlė oficialius kaltinimus 12-ai šio padalinio karių dėl įsilaužimų į JAV demokratų partijos serverius 2016-aisiais.
Analogiškus kaltinimus pateikė ir Vokietijos prokuratūra, išdavusi arešto orderį tos pačios GRU grupuotės „ART28/“Fancy Bear“ nariui Dmitrijui Badinui – dėl įsilaužimo į Bundestago serverius ir nutekintų Angelos Merkel kolegų laiškų.
2018-aisiais Nyderlanduose buvo sulaikyti keturi GRU agentai. Jie „naudodamiesi šnipinėjimo įranga bandė neteisėtai prisijungti prie Cheminio ginklo draudimo organizacijos tinklo“. Būtent tuomet ši organizacija tyrė Sergejaus Skripalio nuodijimo ir cheminio ginklo išpuolio Sirijos Dumos mieste atvejus. Sulaikomi rusai bandė sunaikinti savo telefonus. Vienas iš jų turėjo su savimi kvitą, patvirtinantį, kad jis važiavo iš to paties karinio dalinio 26165. Dviejų iš sulaikytųjų paso numeriai skyrėsi vos vienu skaitmeniu (kaip ir liūdnai pagarsėjusių Soslberio nuodytojų „Ruslano Boširovo“ ir „Aleksandro Petrovo“). Dar kelių sulaikytųjų automobiliai buvo registruoti GRU centrinės būstinės ar Gynybos ministerijos Karo akademijos adresais.
Kiti šios grupuotės programišių taikiniai: Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Norvegijos, Nyderlandų ir kitų šalių užsienio reikalų ministerijos; taip pat NATO, ESBO, TOK, PAA ir kitos tarptautinės organizacijos ar tarptautinės žiniasklaidos priemonės; Danijos, Italijos ir Vokietijos gynybos ministerijos. Be to, dešimtys Rusijos žurnalistų, opozicionierių ir tarptautinių organizacijų darbuotojų.
Tačiau ir tai nėra vienintelė Kremliaus programišių grupuotė, kurią prigavo užsienio tarnybos. 2020-aiais JAV teisingumo ministerija pateikė kaltinimus 6 GRU padalinio 74455 žvalgybininkams. Šią grupuotę, žinomą kodiniu pavadinimu „Sandworm“ kaltina itin rimtais kibernetiniais nusikaltimais: daugiausiai žalos iki pat šių dienų pridariusio viruso „NotPetya“ sukūrimu, elektrinės atjungimu Ukrainoje, NATO karinių objektų puolimu, kišimusi į rinkimus JAV ir kitais nusikaltimais.
Apie JAV Kongreso šturmą ir pasikėsinimą į Navalną
„Aš norėčiau Jūsų paklausti: o jūs įsakėte nužudyti moterį, kuri užėjo į Kongresą ir kurią nušovė policininkas? A Jūs žinote, kas pas jus 450 žmonių yra suimti po užėjimo į Kongresą? Ir jie atėjo ne tam, kad pavogtų kompiuterį, jie atėjo su politiniais reikalavimais. 450 žmonių suimta, jiems gresia įkalinimas nuo 15 iki 25 metų, ir jie atėjo su politiniais reikalavimais. Ar tai nėra politinių pažiūrų persekiojimas? 450 žmonių suimta, jiems gresia nuo 15 iki 25 metų, ir jie atėjo su politiniais reikalavimais. Ar tai nėra persekiojimas politiniu pagrindu? Kai kuriuos kaltina suokalbiu su tikslu užgrobti valdžią. Kai kuriuos ir išvis dėl plėšimo kaltina. Jie nėjo plėšti“, – sakė V. Putinas.
Nelabai aišku, kokiu tikslu V. Putinas į JAV žurnalisto klausimą apie A. Navalną pradėjo dėstyti savo įsivaizdavimą, kaip reiktų vertinti Donaldo Trumpo šalininkų įvykdytą Kapitolijaus užgrobimą, jeigu tik ne tikslu pakeisti jam nepriimtiną temą. Tačiau net ir čia jis sugebėjo iškreipti faktus. Tai, kas V. Putino teigimu „buvo užėjimas į Kongresą su politiniais reikalavimais“ iš tiesų buvo jėgos metodais suorganizuotas parlamento užgrobimas jame vykstant posėdžiui su reikalavimais susidoroti su kongresmenais ir gerbūvio grobstymu.
2021-ųjų sausio 6-ąją įvykdyto išpuolio prieš Kapitolijų metu žuvo 5 asmenys, įskaitant 1 policijos pareigūną, o riaušininkai talžė pastatą saugojusius policininkus metalinėmis lazdomis. Dar 15 pareigūnų pateko į ligoninę, daugiau nei 50 buvo sužeista. Viso šio šturmo metu nukentėjo apie 140 žmonių.
Dalis žmonių, dalyvavusių riaušėse, pasirodė esantys įtraukti į teroristų sąrašus, priklausantys baltųjų viršenybės organizacijoms. Daugumai iš beveik 500 teisiamųjų buvo pateikti kaltinimai dėl pareigūnų užpuolimo, neteisėto patekimo į Kapitolijų, gerbūvio vagystės, dalyvavimo suokalbyje. Net jeigu dalis sulaikytųjų JAV užpuolikų ir nebuvo neonaciai, o tiesiog dalyvavo protesto akcijoje ir, įsitraukę į chaosą, atliko nusikalstamas veikas, nėra aišku, kuo tai susiję su Rusijos saugumo bandymu nunuodyti A. Navalną, rašoma „The Insider“.
Apie lėktuvo nutupdymą Minske ir R. Protasevičiaus areštą
„Žinote, aš negaliu neprisiminti panašaus pobūdžio kito atvejo, kuomet Bolivijos prezidento lėktuvas, įsakius JAV administracijai, buvo nutupdytas Vienoje. Prezidento lėktuvas, štai taip priverstinai nutupdytas. Prezidentą išvedė iš lėktuvo, orlaivį apieškojo, o Jūs apie tai net neprisimenate. Jūs manote, kad tai normalu? Ten buvo gerai, o Lukašenka pasielgė blogai? Klausykite, kalbėkime kažkaip viena kalba ir kažkokiais vienodais kriterijais vertiname. Štai „Lukašenka – banditas“. O ten gerai? Tada Bolivijoje tai priėmė kaip nacionalinį pažeminimą, tačiau visi nutylėjo, kad neaštrintų situacijos <...> Tai prie ko čia Lukašenka? Jeigu jis toks, reiškia, jūs parodėte jam pavyzdį“, – sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas tik pakartojo iki tol daugelį sykių kartotą pavyzdį, kuris turėjo pateisinti A. Lukašenką ir kurį gausiai tiražavo prokremliški troliai ir Rusijos televizijų kanalai. Kažko bendro tarp šių incidentų iš tiesų tai buvo nedaug. Visų pirmą, lėktuvas su Bolivijos prezidentu Evo Moralesu nebuvo perimtas, o pats paprašė leidimo leisti Vienoje po to, kai Prancūzija, Ispanija, Portugalija ir Italija atsisakė suteikti skrydžiui leidimą jų oro erdvei, galimai dėl informacijos apie galimą buvusio JAV saugumiečio Edwardo Snowdeno skridimą šiuo orlaiviu. Lėktuvas galėjo apsisukti ir skristi atgal į Rusiją, iš kurios ir bandė skristi namo, tačiau pasirinko kitą variantą.
Antra, tai oficialūs asmenys iki šiol nesutaria – buvo patikrinimas pačiame lėktuve ar ne. Austrijos valdžios atstovų teigimu, toks patikrinimas buvo, tačiau tuometinis Bolivijos gynybos ministras neigė tokį faktą. Tuometinis Austrijos prezidentas Heinzas Fisheris pripažino, kad oro uosto pareigūnas iš tiesų buvo įėjęs į lėktuvą, kad išsiaiškintų, kodėl jis nusileido Vienoje, pranešęs apie „techninį gedimą“, tačiau „formalios kratos nebuvo“. Kitą dieną H. Fisheris priėmė Bolivijos prezidentą savo lėktuve ir kartu pusryčiavo.
Tai, kad „JAV įsakė nutupdyti lėktuvą“ – irgi tėra V. Putino spekuliacijos, nors vėliau JAV ir yra pripažinusios, kad amerikiečiai „palaikė kontaktus su eile valstybių visame pasaulyje, kurios turėjo bent mažiausią galimybę sulaukti E. Snowdeno savo oro erdvėje“.
Pažeminimu ši istorija irgi baigėsi ne Bolivijai, o toms Europos valstybėms, kurios vėliau buvo priverstos pateikti oficialius atsiprašymus dėl įvykusio incidento. Remiantis V. Putino logika, A. Lukašenka būtų turėjęs bent jau atsiprašyti Graikijos ir Lietuvos dėl savo veiksmų.
Na ir dar viena detalė – Bolivijos prezidentas skrido savo asmeniniu lėktuvu, o ne civilių laineriu, kaip R. Pratasevičius. A. Lukašenka sukėlė grėsmę ne tik savo politiniam oponentui, bet ir daugiau nei šimtui atsitiktinių keleivių.
Apie NATO pažadą Gorbačiovui nesiplėsti į rytus
„Sovietų Sąjungos laikais, dar Gorbačiovui, kuris, ačiū Dievui, gyvas ir sveikas, žodžiu, jūs jo paklauskite asmeniškai, tačiau buvo pažadėta, kad nebus NATO plėtros į rytus. Na ir kur tie pažadai? Dvi plėtros bangos…“, – sakė V. Putinas.
Atsakydamas į žurnalisto užklausą, kur yra pasirašytas toks susitarimas, V. Putinas atsakė pasipiktinimu, kad M. Gorbačiovas „buvo apgautas“: „Jūs šaunuolis! Teisingai, kvailį ir bažnyčioje muša – pas mus liaudyje taip kalba. Reikia viską įtvirtinti raštu“.
V. Putinas dar sykį pakartojo mitą, kurį skleidė dar ir Oliverio Stone’o filme ir kurį ne sykį neigė pats M. Gorbačiovas. Kalbant apie „Gorbačiovo klaidą“, tai tų laikų sąlygomis net aptarinėti tokio klausimo teisiškai buvo neįmanoma. Iki 1991-ųjų liepos egzistavo du kariniai-politiniai blokai – NATO ir Varšuvos pakto organizacija.
Pastarojo narės šio klausimo net nekėlė, aiškino buvęs SSRS lyderis. Vėliau jis patikslino, kad 1990-ųjų sutartyje „du plius keturi“ buvo kalbama apie buvusios Rytų Vokietijos teritoriją, ir jame buvo kalbama tik apie tai, kad ten negalės būti „dislokuoti atominiai ginklai ir NATO kariuomenė“ ir turėjo būti palaipsniui sumažintas bundesvero skaitlingumas.
„Visa tai buvo įvykdyta“, – pažymėjo pats M. Gorbačiovas.
Galimai šiuo atveju yra kalbama apie netinkamai interpretuojamą NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Vornerio 1990-ųjų gegužės 17-osios frazę („pats faktas, kad pasirengę nedislokuoti NATO pajėgų už Vakarų Vokietijos teritorijos ribų, suteikia Sovietų Sąjungai tvirtas saugumo garantijas“), kur buvo kalbama apie tai, apie ką kalba ir pats M. Gorbačiovas, – nedislokuoti NATO pajėgų Rytų Vokietijos teritorijoje. Maža to, šiai frazei – 30 metų ir kalbėta apie tų dienų realijas su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga.
