Bandomoji Ebolos vakcina užtikrino visišką apsaugą nuo viruso per klinikinius bandymus Gvinėjoje, paskelbė penktadienį mokslininkai. Tikėtina, kad jau galbūt galima skelbti niokojančios, tūkstančius gyvybių nusinešusios epidemijos Vakarų Afrikoje „galo pradžią“.
Serumas yra 100 procentų efektyvus – nustatyta praėjus savaitei nuo daugiau kaip 7600 asmenų paskiepijimo, rodo žurnale „The Lancet“ paskelbti duomenys, kuriais kaip „itin daug žadančios“ pasidžiaugė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovė Margaret Chan.
Pasaulis atsidūrė prie „efektyvios vakcinos nuo Ebolos viruso slenksčio“, – sakoma JT sveikatos agentūros pranešime.
„Pradiniai tyrimo rezultatai rodo, kad ši vakcina gali efektyviai sustabdyti Ebolos viruso plitimą“, – nurodė prie šio tyrimo prisidėję Berno universiteto mokslininkai.
Nors ir daug žadantys, gautieji rezultatai kol kas yra „tarpiniai“, vakcinos dar nėra tiek, kad ją galima būtų skirti masiškai kuriai nors bendruomenei apsaugoti, perspėjo ekspertai.
Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje nuo 2013-ųjų pabaigos, pasak PSO, šiuo virusu užsikrėtė apie 28 tūkst. žmonių. Beveik pusė jų mirė, bet manoma, kad iš tikrųjų tiek užsikrėtimų, tiek mirčių skaičiai yra didesni.
Epidemija yra susilpnėjusi, bet ji dar nepasibaigė. Liepos 26 dieną užregistruoti septyni nauji atvejai – keturi Gvinėjoje ir trys Siera Leonėje – žemiausias savaitinis rezultatas per metus.
Tačiau net vienas neatpažintas atvejis gali sukelti protrūkį – virusas plinta tiesioginiu sąlyčiu kūno skysčiais.
„Efektyvi vakcina bus dar viena labai svarbi priemonė prieš Ebolos protrūkius, dabar ir ateityje“, – sakė M.Chan.
Farmacijos firmos „Merck“, PSO, Kanados, Norvegijos ir Gvinėjos remiamą bandymų programą buvo vakcinuoti 4123 asmenys iš didžiosios rizikos grupės, jie buvo nedelsiant skiepijami, kai tik kas nors iš bandymų dalyviams artimų žmonių susirgdavo hemoragine karštlige.
Nė vienas asmuo iš vakcinuotos grupės virusu neužsikrėtė.
Kita palyginamoji grupė, kurią sudarė 3528 asmenys, gaudavo vakciną praėjus trims savaitėms nuo potencialaus kontakto su virusu. 16 jų buvo užsikrėtę Ebolos virusu kol dar buvo neskiepyti, bet, praėjus šešioms paroms nuo skiepijimo, visi antrosios grupės bandomieji buvo visiškai apsaugoti.
„Tikrai, nė vienas paskiepytasis praėjus šešioms paroms neturėjo ligos simptomų, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo skiepytas nedelsiant ar vėliau“, – pažymima straipsnyje apie atliktus bandymus.
Vakcina buvo saugi, be šalutinio poveikio, tvirtinama straipsnyje.
Tebėra nežinoma, kiek ilgai tokia apsauga veikia, koks yra vakcinos poveikis nėščioms moterims ir vaikams – jų nebuvo didelės rizikos grupėse.
Viena iš dviejų eksperimentinų vakcinų, VSV-ZEBOV, buvo sukurta ir išbandyta itin greitai – per 12 mėnesių, paprastai tai trunka dešimt metų ar ilgiau. Tačiau kol kas nėra jokios licencijuotos priemonės ar gydymo nuo Ebolos.
Kaip nurodoma žurnale „The Lancet“, Gvinėjoje atlikti bandymai tęsiami, gaunama vis daugiau įrodymų apie vakcinos VSV-ZEBOV efektyvumą ir saugumą.
„Vakcina dar nelicencijuota. Reikia daugiau duomenų apie jos veiksmingumą, tik vėliau galima kalbėti apie jos platų taikymą“, – pažymima straipsnyje.
Net tada geriausia būtų ją naudoti ne protrūkių profilaktikai, o viruso plitimo stabdymui, kai protrūkis užregistruojamas, taip pat sveikatos darbuotojų apsaugai, nes jie priklauso aukščiausios rizikos grupei.
„Didžiausia problema yra ta, kad Ebolos viruso protrūkiai yra labai sporadiški, neįmanoma prognozuoti kur ir kada jie pasireikš“, – sakė naujienų agentūrai AFP Varviko universiteto virusologas, profesorius Andrew Eastonas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
