Nors šalies prezidentas Nicolas Maduro tikina, kad teisė protestuoti nėra ribojama, Venesueloje jau suimta keli tūkstančiai žmonių ir kelios dešimtys žuvo. Taigi tai, kad demonstrantai ir opozicija neturi bendro plano, nepriklausomo žurnalisto Girisho Guptos nuomone, tik stiprins N. Maduro vyriausybę ir neleis protestuotojams pasiekti savo tikslų.
Kasdien nužudoma daugiau nei pusšimtis žmonių
Sausio pradžioje Venesuelos ir pasaulio žiniasklaida skelbė apie aktorės ir buvusios „Mis Venesuela“ Monicos Spear ir jos vyro nužudymą. Sugedus automobiliui, šeimą plėšikai užpuolė kelyje. Tuomet šalyje prasidėjo protestai prieš itin aukštą nusikalstamumo lygį šioje Pietų Amerikos valstybėje. Kiti ryškesni protestai įsižiebė po išprievartavimo universiteto miestelyje San Kristobalyje.
Venesuelos sostinėje trejus metus gyvenantis nepriklausomas žurnalistas G. Gupta sako, kad Karakasą neramumai krečia kiekvieną dieną ir tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Bet daugiausia nerimo žmonėms kelia socialinės ir ekonominės problemos.
„Infliacija šalyje per praėjusius metus siekė 56 proc. ir yra viena aukščiausių pasaulyje. Taip pat trūksta kai kurių prekių, tokių kaip miltai, pienas, vištiena ar aliejus. Praėjusią savaitę, būdamas Tačiros valstijoje, stovėjau prekybos centro eilėje. Kad nusipirktų miltų, žmonės turėjo laukti po 7–8 valandas“, – pasakoja jis.
G. Gupta patvirtina, kad Venesueloje vienas didžiausių kriminalinių nusikaltimų lygių. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kiekvieną dieną čia nužudoma apie 70 žmonių. „Šis skaičius dvigubai didesnis nei panašų gyventojų skaičių turinčiame Irake. Prieš tai daugelis gyventojų ir mėgina kovoti“, – pabrėžia žurnalistas.
Venesuelos smurto stebėjimo tarnyba praneša, kad 2013 m. šalyje buvo nužudyti beveik 25 tūkst. gyventojų, ir skelbia apie žmogžudysčių epidemiją.
Bendros pozicijos ir reikalavimų protestuotojai neturi
Kad nepasitenkinimą esama situacija Venesueloje reiškia ne tik studentai, teigia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Lotynų Amerikos studijų kursą dėstanti I. Giedraitytė.
„Šie maištai, kaip dažnai būna, prasidėjo kaip studentų, jaunų žmonių nepasitenkinimas. Vėliau dėl reikalavimų ir valdžios reakcijos prie jų prisijungė nemažai skirtingo išsilavinimo venesueliečių, atstovaujančių įvairioms socialinėms klasėms“, – sako ji.
Prieš valdžią protestuojantys venesueliečiai abejoja prezidentu, sako, kad pavargo nuo dabartinės vyriausybės. Vis dėlto I. Giedraitytė pastebi, kad gatvėse protestuojantys žmonės neturi bendros pozicijos. Vieni labiausiai susirūpinę nesaugumu, kiti reikalauja, kad būtų išspręstas būtiniausių prekių klausimas, treti nori, kad valdžia būtų nuversta. „Vis dėlto vienijantis veiksnys – nepasitenkinimas esama padėtimi, – mano politologė. – Tačiau yra kelios stovyklos ir pati opozicija nėra tokia vieninga, neturi priemonių paketo ir aiškaus reikalavimo.“
Beveik 30 mln. gyventojų turinčią valstybę valdo prezidentas socialistas Nicolas Maduro. Jis – prieš metus mirusio ilgamečio šalies prezidento Hugo Chavezo įpėdinis. Per daugiau nei mėnesį vykstančius neramumus žuvo per 20 žmonių, tūkstančiai demonstrantų suimti. Tačiau, duodamas interviu CNN, N. Maduro teigė, kad protesto teisė šalyje nėra ribojama.
„Taip, aš jaučiu atsakomybę už tai, kas vyksta mano šalyje. Todėl aš ir esu prezidentas. Visos šalys turi problemų. Tu juk negali apsimesti, kad šiandien turi problemų, ir dėl to protestuoti. Tai nebūtų pagrindas protestams. O mes garantuojame teisę protestuoti. Kiekvienais metais šalyje vyksta daug protestų. Jokių problemų čia nėra. Tačiau dabar mes susiduriame su skirtingų ekonomikos bei politikos veiksnių atakomis“, – kalbėjo N. Maduro.
Dabartinis prezidentas neprilygsta buvusiam
Tarp protestuotojų – ne tik opozicijos šalininkai. Palaikymą dabartinei valdžiai išreiškia ir vadinamieji čavistai. Prezidentą N. Maduro čavistai remia dėl jo vykdomos H. Chavezo darbų tąsos. Jie, kaip ir prezidentas, nepalaiko šalį krečiančių protestų.
Anot politologės I. Giedraitytės, Venesueloje gyventojų susiskaldymas tikrai ryškus. Praėjusius rinkimus N. Maduro laimėjo labai nedidele persvara, o diskusijos, ar rinkimai buvo suklastoti, ar ne, atspindi šalies pasidalijimą. „Apie 40 proc. šalies gyventojų palaiko ne tiek patį N. Maduro, tiek tai, kam jis atstovauja, t. y. vadinamajai čavistinei socialistinei revoliuciją. Dauguma šių žmonių priklauso vidutinei žemesniajai klasei“, – sako ji.
Šie žmonės, politologės žodžiais, labiausiai pokyčius pajuto per H. Chavezo valdymo metus. Tada socialiniai indikatoriai (išsilavinimas, kūdikių mirtingumas, pragyvenimo lygis ir pan.) Venesueloje tikrai labai pagerėjo. „Tos socialinės programos padarė savo, – pabrėžia I. Giedraitytė. – Vykstantis protestas pakrikštytas „šliaužiančiu perversmu“, o tie žmonės irgi mobilizuojasi tam tikra prasme palaikydami vyriausybę.“
Žurnalistas G. Gupta teigia, kad dabartinio prezidento asmenybė nėra tokia stipri, kaip jo pirmtako. H. Chavezas Venesueloje buvo labai ryškus ir svarbus asmuo netgi opozicijai. O dabartinis prezidentas negali visko sukontroliuoti taip, kaip jo pirmtakas.
„H. Chavezas, be jokios abejonės, pakeitė šią šalį. Jis atkreipė dėmesį į tas grupes, kurias valdžia ignoravo dešimtmečius. Neturtingiesiems H. Chavezas suteikė paskatą, davė būstus, maisto ir dar daug kitų dalykų. Todėl daug žmonių Venesueloje tebemyli H. Chavezą, bet jo veiklos trūkumai taip pat matomi“, – tvirtina G. Gupta.
Artimiausiu metu pokyčių nesitikima
Andreina Nash, 21 metų studentė, per socialinius tinklus kreipėsi į tarptautinę bendruomenę. Pirmas jos sukurtas vaizdo klipas „Youtube“ tinkle peržiūrėtas jau 3 mln. kartų. Mergina prašo kitų šalių vyriausybių, žiniasklaidos priemonių bei paprastų žmonių pagalbos skleidžiant žinias apie neramumus Venesueloje.
I. Giedraitytė sako, kad prezidentas N. Maduro griežtina savo poziciją protestuotojų atžvilgiu ir neketina leisti kištis kitoms šalims. Be to, valdžia kalba apie opozicijos bandymą įvykdyti perversmą – tarsi nelegalų, finansuojamą pačios opozicijos, išorės interesų ar stambių išorės kompanijų, kurios buvo nepatenkintos ekonomine ir socialine politika.
„Bet valdžios pozicija vienareikšmiška ir labai netolerantiška. Šiomis dienomis N. Maduro pasakė, kad imsis dar griežtesnių priemonių, nes būtent protestuotojai kelia netvarką, mirtis ir pan. Taip pat jis labai griežtai reaguoja į kitų šalių bandymą kištis ir ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui, su Panama, kuri Amerikoje bandė inicijuoti susirinkimą ir spręsti Venesuelos problemą, buvo nutraukti visi santykiai ir įšaldytas tam tikrų Venesuelos įsiskolinimų grąžinimas“, – teigia politologė ir mano, kad padėtį šalyje padėtų išspręsti Lotynų Amerikos šalių sutarimas.
Nesant ryžtingai kaimyninių šalių reakcijai, į diskusiją dėl Venesuelos situacijos įsitraukia ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad N. Maduro kaltinimai dėl JAV keliamų nepasitenkinimų visuomenėje ir šalies ekonomika yra nepagrįsti. JAV, apžvalgininkų teigimu, stabilumo Pietų Amerikos šalyje siekia, nes Venesuela yra viena pagrindinių jos naftos tiekėjų.
Žurnalistas G. Gupta teigia, kad rimtų pokyčių protestuotojai šiuo metu neturėtų pasiekti, nes neturi plano. Tam reikia naujų rinkimų. „Jie neturi galimybės pasiekti rimtų pokyčių dar kelerius metus, kai įvyks referendumas. Kol kas viskas tėra užuominos. O tai iš dalies tik stiprina N. Maduro vyriausybę. Todėl nemanau, kad protestuotojai būtinai pasieks tai, ko nori“, – svarsto jis.
