Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Įvykiai Fergusone (JAV), kai baltaodis policininkas nušovė juodaodį paauglį ir prisiekusieji neįžvelgė nieko nusikalstamo, rodo, kad šalyje vis dar nemažai rasizmo, sako Alabamos universiteto profesorius Utzas McKnightas. „Taip yra, nes sukurtas stiprus atskirtos „baltųjų“ ir „juodųjų“ visuomenės įvaizdis. [...] Niekada nebuvo ekonominės lygybės, kurios reikia norint kurti politinę lygybę. Jokių pokyčių nėra: nuo 7-ojo dešimtmečio visuomenėje įsitvirtino tik 5–10 procentų juodaodžių“, – teigia jis.
Žmogaus teisių aktyvistai pavojaus signalu laiko ir tai, kad JAV vis dar gyvuoja atvirai rasistinė organizacija Kukluksklanas, pasisakanti už baltųjų viršenybę. Pavyzdžiui, Teksaso valstijoje yra net 18 šios organizacijos skyrių, Alabamoje – keturi. Tokios ekstremistų grupės, pabrėžia U. McKnightas, yra visuomenės veidrodis, puikiai atvaizduojantis kuriamą „gryną“ baltųjų visuomenę.
Sistema saugo gerą policijos vardą
Sent Luiso apygardos teismo kaltintojas Robertas McCullochas paskelbė, jog prisiekusiųjų taryba nerado nieko nusikalstamo policininko Dareno Wilsono veiksmuose, tad kaltinimai nušovus juodaodį paauglį pareigūnui nebus pateikti.
Po šio prisiekusiųjų sprendimo tiek Fergusone, tiek kituose miestuose kilo protestų banga, kuri per kelias dienas paplito visose valstijose. Kai kur protestai virto riaušėmis: buvo atakuojamos policijos nuovados, apiplėšinėjamos parduotuvės, blokuojami keliai. Policija už tai atsilygino ašarinėmis dujomis. Tačiau didesnių nelaimių kol kas išvengta, o dauguma žygiuojančiųjų gatvėmis – taikūs baltieji ir juodieji, susivieniję bendram tikslui.
„Praėjus 50 metų po piliečių teisių judėjimo, žmonės mato, kad dar yra daug ką nuveikti. Štai kodėl įvairių rasių žmonės dabar protestuoja ir eina į demonstracijas. Jie jaučia, kad tai vienintelis kelias prasidėti pokyčiams. Man tai panašu į ankstyvąjį 7-ąjį dešimtmetį – dabar žmonės vėl grįžta į gatves kurti naujo judėjimo“, – kalba Alabamos universiteto Lyčių ir rasių studijų departamento direktorius, profesorius U. McKnightas.
Jis prisimena afroamerikiečių piliečių teisių judėjimą 6-ajame ir 7-ajame dešimtmetyje, kai šie žmonės reikalavo naikinti socialinę atskirtį tarp baltųjų ir juodųjų. U. McKnightas LRT radijui sako, kad šis judėjimas pasisekė tik iš dalies, tad reikia naujos aktyvių piliečių veiksmų bangos, juo labiau kad Fergusono miesto atvejis parodė, jog situacija nėra gera.
„Istoriškai susiklostė, kad JAV labai sunku pateikti kaltinimus policininkams. Pati sistema sukurta taip, kad būtų išsaugotas policijos geras vardas. Paskutiniaisiais metais tą labiau pastebime, bet situacija, kai policija nuolat kriminalizuoja juodaodžius, tęsiasi dešimtmečius. Žmonės nusivylę – kodėl tave drausmina gatvėje, o paskui iškart esi nušaunamas pareigūno? Jei esi afroamerikietis, šioje visuomenėje tau nesaugu“, – sako U. McKnightas.
Teisėsauga nepagrįstai persekioja rasines mažumas?
Amerikiečių tyrimų bendrovės „Gallup“ naujausiais duomenimis, juodaodžiai gerokai mažiau pasitiki policija negu baltaodžiai. Vertintas pareigūnų patikimumas, jų elgesys ir etika. Kas ketvirtas juodaodis visiškai nepasitiki policija. Be to, į klausimą, ar reikia naujų piliečių teisių, kurios mažintų diskriminaciją, teigiamai atsako pusė apklaustų juodaodžių. Iš baltųjų tokių – tik kas penktas.
Kodėl afroamerikiečiai nepasitiki policija? Nes policija nepasitiki jais – bent jau taip teigia advokatus vienijanti ne pelno siekianti organizacija „The Sentencing Project“, kuri siekia, kad Amerikos teisėsauga veiktų teisingai ir sklandžiai. Pagal kalėjimuose sėdinčių rasinių grupių skaičių advokatai nustatė, kad vienam iš trijų juodaodžių vyrų gyvenime bent kartą teks pakliūti į kalėjimą. Lotynų amerikiečių statistika – vienas iš šešių, o baltaodžių – vienas iš septyniolikos.
„The Sentencing Project“ teigia, kad taip yra, nes Amerikos teisėsauga nepagrįstai persekioja rasines mažumas. Kad tą įrodytų, organizacija naudoja tokį pavyzdį: 1980–2010 m. JAV policija dėl narkotikų sulaikė daugiau nei dvigubai juodaodžių. Tačiau 2012 m. Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto tyrimo duomenimis, vidurinėse mokyklose yra šiek tiek daugiau nuo narkotikų priklausomų baltaodžių negu juodaodžių. Be to, advokatų tyrime pabrėžiama, kad kelių policija linkusi kur kas dažniau stabdyti ir tikrinti juodaodžius vairuotojus.
Žinoma, dėl visos šios statistikos priežasčių iki šiol nesutariama. Ne iki galo aišku, ar Fergusono pareigūnas D. Wilsonas išties nušovė vaikiną vien dėl to, kad šis buvo juodaodis. Prisiekusieji, išklausę dešimtis įvykio liudininkų, nutarė, kad teisinga policininko išsakyta įvykio versija – jam neliko kitos išeities, tik gintis ginklu.
Tačiau žuvusiojo Michaelo Browno draugai teigia, kad konfliktą sukėlė pats pareigūnas, galop šovęs į rankas aukštyn iškėlusį ir pasiduodantį vaikiną. Net jei tai netiesa, į gatves išėję protestuotojai vis tiek nesupranta – negi nebuvo kitų būdų, kaip apmokytam policininkui apsiginti nuo beginklio aštuoniolikmečio?
Tiriant palikta daug spragų
Protestuotojų pasipiktinimą sukėlė ne tik policininko veiksmai, bet ir pats procesas, per kurį buvo svarstomas įvykis. Apžvalgininkai pastebi, kad prisiekusieji jį tyrė per lėtai ir vangiai. Keistokas atrodo ir faktas, kad iš 12 prisiekusiųjų buvo tik trys juodaodžiai. Turint omenyje įvykio kontekstą, toks skaičius apžvalgininkams atrodo neteisingas.
Ne mažiau keistas atrodo ir sprendimas Robertą McCullochą paskirti kaltintoju – žmogumi, kuris vyriausybės vardu kaltina įvykdžius nusikaltimą. Kaltintojas turi būti labai objektyvus ir nešališkas, o to nepasakytum apie R. McCullochą, nes jo giminė artimai susijusi su policija. Jo tėvas buvo pareigūnas, kurį nušovė juodaodis. Mama ir dėdė taip pat dirbo policijoje. Tad ar teisinga tokį žmogų paskirti policininko kaltintoju?
Politikos mokslų profesorius Jasonas Johnsonas CNN interneto portalui sako, kad JAV teisėsauga čia tiesiog susimovė. Pasak eksperto, neaišku, kodėl valstijos gubernatorius Jay Nixonas nepaskyrė nešališko kaltintojo, kodėl Fergusono miesto meras Jamesas Knowlesas nesiėmė nieko, kad po kruvino incidento būtų pradėtas išsamus tyrimas, ir net nepareikalavo skubaus policijos pranešimo, kurie įprastai būna išleidžiami po kiekvieno šaudymo. J. Johnsonas priduria ir tai, kad Fergusono meras atsisakė pagalbos ir patarimų iš kaimyninių miestų merų.
Galiausiai prezidentas Barackas Obama kritikuojamas dėl to, kad nuo rugpjūčio incidento nedarė nieko, kad būtų pradėtas sklandus tyrimas, o po prisiekusiųjų sprendimo atsipirko tik keliais pasisakymais per televiziją.
Rezultatas – visuomenės grupių pyktis ant teisėsaugos, kuri esą paliko daugybę spragų ir neatsakytų klausimų.
Visuomenėje įsitvirtino tik dešimtadalis juodaodžių
Alabamos universiteto mokslininkas U. McKnightas mano, kad tai susiję su viena didele problema – rasizmu, kurio JAV vis dar yra nemažai. Pasak profesoriaus, gatvėse pasitaiko visko, konfliktus sukelia tiek baltaodžiai, tiek juodaodžiai, tačiau valstybės sistemos lygiu rasizmu pasižymi tik baltaodžiai.
U. McKnightas pasakoja, kad afroamerikiečiai šalyje nuolat keikiami ir koneveikiami, juos atidžiai stebi policija. Yra žmonių, kurie atsisako su juodaodžiais kalbėtis arba žvelgia iš aukšto. Taip pat jiems sunku susirasti gyvenamą būstą.
„Manau, taip yra, nes sukurtas stiprus atskirtos „baltųjų“ ir „juodųjų“ visuomenės įvaizdis. JAV jaučiamas beveik visuotinis atskyrimas socialinėje srityje ir gyvenamuosiuose rajonuose, švietimo sistemoje. Tai reiškia, kad, jei esi juodaodis, eini tik į tam tikrą mokyklą, gyveni tik tam tikrame rajone“, – tikina profesorius.
Jis sutinka, kad yra juodaodžių, tokių kaip B. Obama, bet dauguma jų – vargingai gyvenantys žmonės, kurie sunkiai randa darbą, įdeda daug pastangų, kad gautų išsilavinimą.
„Mes dar neįveikėme vyraujančios baltųjų viršenybės. Tai patvirtina ir visuomeniniai, ekonominiai santykiai. Pavyzdžiui, baltųjų šeimos, palyginti su juodųjų šeimomis, turi neįtikėtinai daug pajamų, – teigia U. McKnightas. – Niekada nebuvo ekonominės lygybės, kuri reikalinga kurti politinei lygybei. Jokių pokyčių nėra: nuo 7-ojo dešimtmečio visuomenėje įsitvirtino tik 5–10 procentų juodaodžių.“
JAV gyvuoja atvirai rasistinės organizacijos
Kas bus toliau? JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl Fergusono atvejo. Tiesa, apžvalgininkai pastebi, kad jis gali trukti labai ilgai, o tai, kad prisiekusieji net nepateikė kaltinimų pareigūnui D. Wilsonui, neteikia daug vilčių, jog departamentas nuspręs kitaip.
Kita sritis – pilietinė visuomenė. Artimiausiomis savaitėmis turėtų būti įdomu stebėti, ar neišblės protestuotojų įkarštis ir noras keisti esamą sistemą. Kaip minėta, Alabamos universiteto profesorius U. McKnightas tikisi, kad tai taps antruoju masiniu piliečių teisių judėjimu. Ar taip bus iš tikrųjų, parodys laikas.
O velionio M. Browno šeima žada nesudėti rankų ir daryti viską, kad Amerikos teisėsaugoje įvyktų pokyčių. Šios šeimos advokatas Benjaminas Crumpas NBC televizijos eteryje teigė, kad pareigūną D. Wilsoną skųs federaliniam ir civiliniam teismui ir sieks naujo įstatymo, pagal kurį visos Amerikos policininkai privalėtų ant savo uniformos turėti vaizdo kameras – tam, kad būtų kuo mažiau neaiškumų, kuris kaltas, o kuris ne.
Teisinėje sistemoje visada yra ką tobulinti, bet kaip žmonių nuomonės ir nusistatymai? Žmogaus teisių aktyvistai pavojaus signalu laiko tai, kad JAV vis dar gyvuoja atvirai rasistinė organizacija Kukluksklanas, pasisakanti už baltųjų viršenybę. Teksaso valstijoje, kuri dažnai vadinama labiausiai rasistine, yra net 18 šios organizacijos skyrių. Alabamoje, kur gyvena profesorius U. McKnigtas, tokių skyrių yra keturi.
Jo nuomone, ekstremistų grupės, tokios kaip Kukluksklanas, yra visuomenės veidrodis, puikiai atvaizduojantis kuriamą „gryną“ baltųjų visuomenę: „Dauguma baltųjų neturi juodaodžių draugų, nesupranta, ką išgyvena juodaodžiai, ir nė nesistengia suprati. Tai leidžia Kuklusklanui ar kitoms ekstremistų grupėms propaguoti „baltųjų visuomenę“ ir apskritai egzistuoti tokioms grupėms.“
Tačiau, kalbėdamas su LRT radiju, JAV Alabamos universiteto Lyčių ir rasių studijų departamento direktorius U. McKnightas dar kartą viltingai priduria, kad jauni žmonės pamažu pakeis vyraujančius stereotipus ir netobulą teisinę sistemą. Ir tada tiek rasizmo, tiek iki galo nepaaiškintų istorijų, tokių kaip Fergusono atvejis, turėtų mažėti.
