Praėjusiais metais „Intuitive Machines“ įėjo į istoriją kaip pirmoji privati įmonė, į Mėnulį paleidusi robotą. Nors tąsyk triumfą apkartino tai, kad nusileidimo modulis apsivertė ant šono, šį kartą to tikimasi išvengti.
Hjustone įsikūrusios įmonės šešiakampio formos aparatas „Athena“ 19 val. 16 min. vietos (ketvirtadienį 3 val. 16 min. Lietuvos) laiku iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje pakilo „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.
Jei viskas bus gerai, maždaug kovo 6 dieną jis nusileis didžiulėje plynaukštėje, kuri yra arčiau Mėnulio pietų ašigalio nei bet kuri kita anksčiau pasirinkta vieta.
„Athena“ gabena mokslinius prietaisus, įskaitant grąžtą ledo paieškoms po paviršiumi ir pirmąjį tokio tipo šokinėjantį droną, pavadintą „Grace“ garsios kompiuterių mokslininkės Grace Hopper (Greis Hoper) garbei.
Jis sukurtas taip, kad galėtų keliauti per grubius Mėnulio šlaitus, riedulius ir kraterius – tai vertingas gebėjimas, padėsiantis būsimoms misijoms su įgula.
Taip pat gabenamas nedidelis mėnuleigis, kuris išbandys „Nokia Bell Labs“ sukurtą Mėnulio ryšio tinklą, perduodamas komandas, vaizdus ir vaizdo įrašus tarp nusileidimo modulio, mėnuleigio ir drono. Planuojama, kad šis tinklas ilgainiui bus integruotas į astronautų skafandrus.
„Intuitive Machines“ generalinis direktorius Trentas Martinas su džiaugsmu kalbėjo apie droną, pabrėždamas, kad tokie aparatai galėtų papildyti mėnuleigius būsimose misijose, leisdamiesi „į ekstremalias aplinkas, kur negalima nuvažiuoti“, įskaitant Mėnulio duobes ir požeminius kelius, išraižytus senų lavos srautų.
Iki šiol sėkmingus nusileidimus Mėnulyje buvo įvykdžiusios tik kelios gerai finansuojamos nacionalinės kosmoso agentūros.
Dabar JAV siekia, kad privačios misijos taptų įprastomis, įgyvendindamos Komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (CLPS) programą – viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo programą, kurios tikslas – pristatyti NASA įrangą į Mėnulio paviršių už mažesnę kainą.
„Labai džiaugiuosi, kad mūsų demonstruojama technika padės pasiekti mokslinius rezultatus, nes ruošiamės žmonijos sugrįžimui į Mėnulį ir kelionei į Marsą“, – žurnalistams sakė NASA atstovė Nicky Fox (Niki Foks), turėdama omenyje programą „Artemis“, pagal kurią siekiama dar šį dešimtmetį sugrąžinti astronautus ant Mėnulio paviršiaus.
Sėkmingas nusileidimas
Tačiau pirmiausia „Intuitive Machines“ norės pasiekti vertikalų nusileidimą – to įmonei nepavyko padaryti su ankstesniuoju nusileidimo aparatu „Odysseus“, kuris į kosmosą pakilo 2024-ųjų vasarį.
Jis nusileido per greitai, užkliudė koją ant paviršiaus ir apvirto, sustodamas 30 laipsnių kampu. Tai apribojo jo galimybes generuoti saulės energiją ir neleido užbaigti NASA eksperimentų pagal 118 mln. dolerių (113 mln. eurų) vertės sutartį.
Šį kartą misija atsieis 62,5 mln. dolerių (59,9 mln. eurų).
Nusileidimas Mėnulyje yra sudėtingas dėl to, kad jame nėra atmosferos, todėl negalima naudoti parašiutų.
Vietoj to erdvėlaiviai turi pasikliauti tiksliai valdomais reaktyvinių variklių degimais, kad sulėtintų nusileidimą ir įveiktų klastingą vietovę.
Kovo 2 dieną Mėnulį turėtų pasiekti kitas privatus JAV aparatas. Tai – bendrovės „Firefly Aerospace“ „Blue Ghost“, kuris sausį buvo paleistas į ilgiau trukusią kelionę ir kuris dalinosi erdve su Tokijuje įsikūrusios „ispace“ aparatu „Resilience“.
Taip pat laukiama NASA Mėnulio zondo „Lunar Trailblazer“, kuris po keturis mėnesius truksiančios kelionės pateks į orbitą ir pradės dvejus metus truksiančią misiją, kurios tikslas – ištirti įvairių vandens formų pasiskirstymą Mėnulyje.
Šios misijos vykdomos sudėtingu NASA metu, nes spėliojama, kad ji gali sumažinti arba atšaukti savo astronautų į Mėnulį programą, kad galėtų vykti į Marsą – tai yra pagrindinis prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir jo artimo patarėjo, „SpaceX“ magnato Elono Musko (Ilono Masko) tikslas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
