„Per pastaruosius dvejus metus, kuomet rengiau pasaulio rinkimų kroniką, išryškėjo ir šiurpą keliantys dėsningumai. Visuose žemynuose rinkėjams tapo daug patogiau atmesti ilgalaikes liberalias filosofijas dėl blizgių pažadų, kuriuos žarsto kraštutiniai, dažnai populistiniai dešinieji“, – tvirtina CNN apžvalgininkas Davidas A. Andelmanas.
Ekspertas pažymi, kad šių dramatinių pokyčių perspektyva kasmet tik intensyvėja. Rinkimų metus galima laikyti pradėtais jau sausį – nuo Bangladešo.
Pagrindinė opozicinė Bangladešo nacionalistų partija (BNP), kurios svarbiausi lyderiai yra įkalinti arba ištremti, jau surengė prieš valdžią nukreiptas demonstracijas. BNP pagrasino boikotuoti rinkimus, jei ministrė pirmininkė Sheikh Hasina neatsistatydins ir neperduos valdžios laikinajai vyriausybei prieš visuotinius rinkimus. Tikėtina, kad Sh. Hasina ir toliau tęs 15 metų trukusį geležinį valdymą.
Vasarį dvi skaitlingiausios pasaulio musulmonų šalys – Pakistanas ir Indonezija – taip pat rinksis valdžią vos savaitės trukmės skirtumu. Pakistane vyks pirmieji visuotiniai rinkimai po to, kai dėl kaltinimų korupcija buvo nušalintas populiarus, bet nesutarimus sukėlęs buvęs premjeras Imranas Khanas. Nepaisant to, kad pats jis nekandidatuoja ir šiuo metu yra įkalintas, sulaukus įtarimų dėl svarbių dokumentų nutekinimo ir kitų nusikaltimų, politikas vis dar išlieka žymia jėga šalyje.
Po savaitės Indonezijoje vyksiantys didžiausi pasaulyje vienos dienos rinkimai (200 mln. rinkėjų šalyje ir 1,75 mln. diaspora užsienio šalyse) vargu ar sumažins šalies verslo ir kariuomenės elito galią.
Pietų Afrikos Respublikoje vyks bene svarbiausi rinkimai Afrikos žemyne. Kai prieš dvejus metus Pietų Afrikos gyventojai ėjo prie balsadėžių savivaldybių rinkimuose, Mandelos Afrikos nacionalinio kongreso (ANK) partija pirmą kartą gavo mažiau nei 50 % balsų, o rinkėjai buvo nusivylę netvarka ir korupcija, kuri buvo būdinga per didžiąją dalį 30 metų trukusio valdymo. Jei ši mažėjimo tendencija išliks ir per 2024 m. visuotinius rinkimus, tai bus lemiamas momentas Pietų Afrikos Respublikos politinėje istorijoje.
Europarlamento rinkimai, Lietuva ir didžiausia pasaulyje valstybė pagal gyventojų skaičių
Europoje, be Lietuvoje vyksiančių net trijų rinkimų (prezidento, Seimo ir Europos Parlamento), vyks dar devyni nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento rinkimai. Beveik visuose juose didžiausia problema būsimiems laimėtojams bus susirasti koalicijos partnerių, kurie padėtų suformuoti daugumą.
Portugalijoje kovą gali įvykti stiprių pokyčių rinkimai: po korupcijos skandalo, kuris išvertė iš posto aštuonerius metus valdžiusį socialistą premjerą, į valdžią gali ateiti kraštutinės dešinės partija „Chega“ (liet. Užteks).
Dešiniųjų pergalė prognozuojama ir Austrijos rinkimuose šių metų rudenį.
2025-ųjų sausį turėtų vykti Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai, tačiau dabartinis premjeras Rishi Sunakas jau yra užsiminęs, kad jie gali įvykti ir 2024-ųjų pabaigoje – jų metu į valdžią, po 14 metų trukusio konservatorių valdymo, gali į šalies politikos viršūnes gali grįžti leiboristai.
Lotynų Amerikoje ryškiausi pokyčiai nusimato Meksikoje, kur moteris turi realias galimybes tapti pirmą sykį šalies prezidente – abi aukščiausius reitingus turinčios šalies partijos iškėlė kandidatėmis moteriškos lyties atstoves šių metų birželį vyksiančiuose rinkimuose.
Vos 2023-iaisiais karo su kaimynine Gajana nesukėlęs Venesuelos dabartinis vadovas Nicolas Maduro taip pat pajus eilinį išbandymą dėl valdžios, todėl karingos nuotaikos vyraus bent jau iki pat rinkimų birželio mėnesį.
Naują parlamentą rinksis ir daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti Indija. Dabartinis autoritarinis premjeras Narendra Modis tikisi išlaikyti valdžią dar vienai, jau trečiajai, penkerių metų kadencijai. Opozicinis daugiau nei 20 partijų aljansas INDIA bando pakeisti politinę situaciją šalyje, tačiau naujausių apklausų duomenimis, vis dar gerokai atsilieka pagal prognozuojamus mandatų parlamente skaičius.
Taivanas, Iranas, Rusija ir JAV: beprotiška konkurencija Amerikoje ir rinkimų farsas Irane su Rusija
Naujus lyderius rinksis ir „karštieji“ pasaulio taškai. Be jau minėto Pakistano, rinkimai vyks Taivane, Rusijoje ir Irane.
Jeigu Taivane nusimato demokratiniai rinkimai, kurių metu nuolatinėje galimos Kinijos karinės invazijos nuotaikomis gyvenantys rinkėjai bandys išsirinkti valdžią, tai Rusijoje ir Irane dabartinė valdžia daro viską, kad reformos šių šalių nepasiektų per rinkimų apylinkių balsadėžes.
Irano valdžia praėjusių metų pabaigoje „diskvalifikavo“ visus kandidatus, kurie galėtų bent teoriškai keisti šalies politinį kursą. Nuo pat 2005-ųjų šalies aukščiausiasis lyderis Ali Chamenėjus ir jo artimiausias patikėtinių valdžioje ir kariuomenėje ratas sprendžia, kas laimės rinkimus, o ne rinkėjai.
Rusijos politinis farsas yra dar aiškesnis ir su liūdnesnėmis pasekmėmis pasauliui: nuo 2000-ųjų vadovaujantis šaliai Vladimiras Putinas visus savo galimus politinius oponentus išsodino į kalėjimus arba privertė išvykti į užsienį. Rinkimų kandidatais leidžiama būtų arba politiniams klapčiukams, arba niekam nežinomiems veikėjams, absoliuti dauguma kurių palaiko tą pačią Kremliaus politiką ir rinkimuose dalyvauja tik „dėl skaičiaus“.
Ir, aišku, neabejotinai svarbiausi visam pasauliui JAV prezidento rinkimai, kur amerikiečiai, panašu, turės rinktis tarp dabartinio prezidento, demokratų atstovo Joe Bideno ir respublikono Donaldo Trumpo. JAV politinis susiskaldymas dabar jau pasiekė savo apogėjų: aršiausieji respublikonai ruošia apkaltos procesą J. Bidenui, o JAV teisingumo sistema sprendžia iki tol neregėtą dilemą – ar apskritai prileisti dėl Kapitolijaus šturmo teisiamą D. Trumpą į rinkimus.
