„Visi privalome prisidėti prie kovos su skurdo ir nedarbo rykštėmis“, – 64 metų konstitucinės teisės profesorius, buvęs konservatyvios vyriausybės ministras, sakė žurnalistams, kai buvo prisaikdintas.
Po šešerius metus užsitęsusios recesijos Graikijoje nedarbas pernai buvo 26,4 proc., 23,1 proc. šalies žmonių gyveno už skurdo ribos, rodo nacionalinės statistikos agentūros duomenis.
„Graikija kovoja ne vien savo žmonių, bet ir pačios Europos labui“, – pabrėžė P.Pavlopulas, kuris išsilavinimą įgijo Prancūzijoje.
„Liūdna, kad ši krizė pastaraisiais metais privertė Europą žengti kelis žingsnius atgal“, – sakė jis.
Graikijos parlamentas praeitą mėnesį 233 balsais išrinko proeuropietiškų konservatyvių pažiūrų P.Pavlopulą į daugiausiai reprezentacinį prezidento postą penkerių metų kadencijai. Kad laimėtų, 300 vietų parlamente jam reikėjo užsitikrinti ne mažiau 180 deputatų palaikymą.
P.Pavlopulo kandidatūrą pasiūlė premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), kurio radikali kairioji vyriausybė stengiasi iš naujo susiderėti dėl šaliai suteikto tarptautinio finansinės pagalbos paketo. Tačiau Vokietija ir kitos euro zonos šalys nesutinka, kad Atėnai atsisakytų griežto taupymo priemonių.
Kai kurie valdančiosios partijos „Syriza“ veikėjai abejojo dėl P.Pavlopulo kandidatūros, nes jis per savo karjerą neišvengė skandalų.
2004–2009 metais dirbdamas vidaus reikalų ministru P.Pavlopulas buvo kritikuojamas, kad užtikrino darbą viešajame sektoriuje daugybei savo draugų ir tūkstančiams jo konservatyvios „Naujosios demokratijos“ partijos šalininkų.
Vėliau jo reputaciją aptemdė jaunimo riaušės, įsiplieskusios 2008 metais, kai Atėnų policija nušovė vieną 15-metį moksleivį.
Pastaruoju metu malonaus būdo P.Pavlopulas buvo kritikuojamas, kad nė piršto nepajudino, jog padėtų komunistei įstatymų leidėjai, kai vienas neonacių politikas trenkė jai į veidą per rytinę televizijos pokalbių laidą. Tas incidentas įvyko 2012 metais.
Tačiau P.Pavlopulo šalininkai giria jo diplomatinius įgūdžius ir teisės išmanymą.
