„Prieš prezidentų Bideno ir Putino pokalbį suderinome pozicijas su Anthony Blinkenu. Sutarėme toliau veikti bendrai ir koordinuotai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Be to, V. Zelenskis išreiškė padėką Vašingtonui už „palaikymą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
„Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – rašė jis.
Anksčiau Rusijos lyderio spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putino ir J. Bideno virtualus susitikimas numatomas antradienį po 18 val. Maskvos (17 val. Lietuvos) laiku ir turėtų ilgai užtrukti.
Vakarų valstybės pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV lyderiai pirmadienį per bendrą pokalbį telefonu sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, informavo Eliziejaus rūmai.
Lyderiai taip pat „išreiškė įsipareigojimą veikti, kad būtų išlaikyta taika ir saugumas Europoje“, po skambučio pranešė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras.
Šis pokalbis įvyko tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių, kurios kaltina Maskvą telkiant pajėgas prie Ukrainos sienos, galimai ruošiantis įsiveržimui, ir artėjant JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino virtualiam susitikimui.
Kaip pranešė E. Macrono biuras, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, JK ir JAV lyderiai pabrėžė, kad Rusija turi aktyviai įsitraukti į derybas su Ukraina „Normandijos ketverto“ formatu. Be Ukrainos ir Rusijos jam dar priklauso Prancūzija ir Vokietija.
Diplomatinis koordinavimas Ukrainos klausimu vyko ilgai lauktos JAV ir Rusijos lyderių vaizdo konferencijos šia tema išvakarėse ir po ankstesnio Baltųjų rūmų įspėjimo, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju Vašingtonas yra pasirengęs imtis veiksmų Maskvos atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos pasirengusios sustiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje, jei Maskva įsiveržtų į Ukrainą, perspėjo Baltieji rūmai.
Kijeve augant būgštavimams, kad Rusija rengia invaziją į Ukrainą, šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose nuo 2014 metų, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį. Per šį konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Jungtinės Valstijos ir Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis kaltina Rusiją telkiant pajėgas prie savo vakarinių sienų ir planuojant įsiveržti į Ukrainą.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad Rusija gali pradėti puolimą kitų metų pradžioje, įtraukdama iki 175 000 karių.
Rusija neigia turinti tokių planų ir šiuos kaltinimus vadina Vakarų „isterija“, kuria siekiama dar padidinti įtampą.
JAV imsis griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją, jei ši užpultų Ukrainą
Jungtinės Valstijos imsis griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją ir padidins savo karinį buvimą Rytų Europoje, jeigu Maskva įsiveržtų į Ukrainą, pirmadienį perspėjo Baltieji rūmai, artėjant JAV ir Rusijos prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino deryboms.
Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V. Putinu išvakarėse J. Bidenas taip pat pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas nurodė, kad JAV prezidentas ketina informuoti savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį apie savo diskusijų su V. Putinu detales.
J. Bideno ir Kremliaus šeimininko virtualus pokalbis rengiamas tokiu metu, kai Rusija šalia Ukrainos sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.
Minėtas pareigūnas pabrėžė, kad Baltieji rūmai nežino, ar V. Putinas priėmęs sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir negrasina tiesioginiu amerikiečių karinių pajėgų įsikišimu, jei tai įvyktų.
Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei (Rusija) nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, sakė pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
„Mes daug konsultavomės su savo sąjungininkais ir manome, kad turime numatę kelią, kuris padarytų didelę žalą Rusijos ekonomikai, – pirmadienį kalbėjo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Galite vadinti tai grasinimu. Galite vadinti tai faktu. Galite vadinti tai pasiruošimu. Galite vadinti tai kaip norite.“
Be to, jeigu V. Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė minėtas pareigūnas.
Anot jo, Vašingtonas patenkintų prašymą perkelti „papildomų pajėgų, pajėgumų ir surengti pratybų, kad būtų užtikrintas mūsų sąjungininkų rytiniame sparne saugumą tokio pobūdžio agresijos Ukrainoje akivaizdoje“.
Koordinuotas atsakas
Baltieji rūmai po J. Bideno pokalbio su Europos lyderiais paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad kad šalys „ragina Rusiją mažinti įtampą ir sutinka, kad diplomatija... yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą Donbase“.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų pokalbį vaizdo ryšiu.
Kijevo vertinimu, prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje Rusija yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.
Maskva neigia turinti ketinimų įsiveržti ir kaltina Vakarus provokacijomis, ypač karinėmis pratybomis Juodojoje jūroje, kurią laiko savo įtakos sfera.
Be to, V. Putinas nori pažado iš Vakarų, kad Ukraina netaps NATO nare.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.
Pareigūnas pridūrė, kad tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“.
Tuo metu Pentagonas sako, kad Rusijos kariuomenės telkimą šalia Ukrainos laiko rimta grėsme.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „šį rytą pirmininkavo susitikimui su pagrindinių departamentų vadovais, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką ir generolą Todą Woltersą iš EUCOM (JAV pajėgų Europoje štabo), kad aptartų padėtį Ukrainoje ir, žinoma, Vakarų Rusijoje“, pirmadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Jis labai aktyviai ir atidžiai informuojamas aukšto rango karinių ir politikos lyderių departamente apie tai, ką mes ir toliau stebime“, – sakė J. Kirby.
Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Maskva nesitiki „proveržių“ iš V. Putino ir J. Bideno pokalbio.
„Nors mūsų dvišaliai santykiai tebėra labai liūdnos būklės, atgijimo visgi esama, kai kuriose srityse prasideda dialogas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as savo ruožtu sakė, kad Vašingtonas vis dar mano, jog įmanoma įgyvendinti Minsko susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti nuo 2014 metų besitęsiančias ir per 13 tūkst. gyvybių jau pareikalavusias kovas Rytų Ukrainoje.
„Manome, kad yra galimybė... išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N. Price'as.
Tačiau jei Rusija nepademonstruos esanti tuo suinteresuota, kalbėjo jis, JAV yra pasirengusios taikyti „didelio poveikio ekonomines priemones, kurių anksčiau nenaudojome“.
