Ugnikalnis, esantis už maždaug 65 kilometrų į šiaurės vakarus nuo šios Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esančios salų valstybės sostinės Nukualofos, pradėjo veržtis gruodžio 20-ąją - pirmąkart per pastaruosius penkerius metus, nurodė Žemės ir gamtinių išteklių ministerija.
Pranešime sakoma, kad išsiveržimas vyksta dviejuose krateriuose, iš kurių vienas yra negyvenamoje Hunga Haapajo salelėje, o kitas - po vandeniu už maždaug 100 metrų nuo kranto.
Ministerija nurodė, kad ketvirtadienį ekspertai laivu nuplaukė stebėti išsiveržimo ir patvirtino, kad jis pakeitė vietos geografiją.
"Nauja sala yra daugiau negu kilometro pločio, dviejų kilometrų ilgio ir apie 100 metrų aukščio, - sakoma pranešime. - Per mūsų stebėjimus ugnikalnis išsiverždavo maždaug kas penkias minutes į maždaug 400 metrų aukštį. Kadangi pelenai labai drėgni, didžioji jų dalis klostosi arti kraterio, kurdami naują salą."
Teritorija maždaug 10 km spinduliu yra nuniokota krintančių pelenų ir rūgštaus lietaus.
"Medžių lapai Hunga Tongoje ir Hunga Haapajyje nunyko - tikriausiai dėl vulkaninių pelenų ir dujų", - pranešė ministerija.
Anksčiau šią savaitę buvo atšaukti kai kurie tarptautiniai skrydžiai, baiminantis, kad vulkaninių pelenų debesys gali sugadinti lėktuvų variklius, bet reisai buvo atnaujinti trečiadienį; pareigūnai nurodė, kad per šį išsiveržimą uolienos nėra išmetamos aukštai į atmosferą.
Tonga, esanti už beveik 2 000 kilometrų į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui, kuriame susiduriančios tektoninės plokštės dažnai sukelia vulkaninių ir seisminių reiškinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
