Erico Vuillardo (Eriko Viujaro) romanas „L'ordre du jour“ (Darbotvarkė) buvo laikomas vienu šio apdovanojimo favoritų.
Romano autorius 49 metų E.Vuillardas sakė buvęs priblokštas žinios apie savo 160 puslapių romano, kuriame vaizduojama, kokią įtaką A.Hitlerio iškilimui turėjo Vokietijos pramonininkų finansinė parama, pripažinimą.
„Visada nustembi, kartais net mirtinai“, – sakė jis žurnalistams viename Paryžiaus restoranų, kuriame buvo paskelbtas premijos laureatas.
Paklaustas, ar jo knyga nėra perspėjimas mūsų visuomenei dabartiniais populizmo laikais, rašytojas sakė norėjęs aprašyti, kaip „elitas ir pramonininkai pateko į tokią padėtį, kurioje patys susikompromitavo“.
Tuo metu atskira Renaudot (Renodo) premija, dažnai laikoma tarsi paguodos prizu, atiteko žurnalisto Olivierio Guezo (Olivjė Gezo) knygai „Josefo Mengele dingimas“ (The Disappearance of Josef Mengele), pasakojančiai apie „Mirties angelu“ vadinto nacių karo nusikaltėlio Josefo Mengele (Jozefo Mengelės) gyvenimą po Holokausto.
Romane pasakojama apie nacių elitinio korpuso SS gydytoją, kuris vykdė nežmoniškus medicinos bandymus su kaliniais Aušvico mirties stovykloje, tačiau išvengė suėmimo ir gyvendamas Argentinoje šeštajame dešimtmetyje net sugebėjo gauti Vakarų Vokietijos pasą savo tikrąja pavarde.
Nors pinigais E.Vuillardas gauna tik 10 eurų, Goncourt'ų premija beveik garantuoja didesnį jo knygos pardavimą, iki 450 tūkst. egzempliorių ar net daugiau, ir iškart paverčia ją vienu pagrindinių metų bestselerių.
