Mokantis E. Blackwell buvo nuolatos atstumiama tiek mokytojų, tiek pacientų, tačiau ji atkakliai siekė savo tikslo ir 1849 m. tapo pirmąja moterimi gydytoja JAV. Prieš tai – ir kurį laiką po to – moterys buvo nelaukiamos ne tik medicinoje, bet ir kitose mokslo srityse. Būtent dėl to didelė dalis mūsų ankstyvųjų žinių apie mediciną, anatomiją ir ligas buvo suformuotos vyrų gydytojų, kurie daugiausia rėmėsi vyro kūnu.
Žmogaus lytis yra nulemiama XX arba XY chromosomų poros. Dėl šių derinių lemiamų fiziologinio profilio skirtumų, viena lytis gali patirti kitokius simptomus arba sirgti kitokiomis ligomis, nei antroji. Žurnale „Endocrine Review“ neseniai paskelbtame tyrime nagrinėjama, kodėl lyčių skirtumų supratimas yra toks svarbus, siekiant tobulinti gydymą vaistais.
Dr. Aditi Bhargava iš Kalifornijos universiteto pranešime teigė:
„Kai suprasime, kaip mūsų sveikatą veikiantys lyčių skirtumai gali apsaugoti nuo ligos arba pasunkinti jos eigą, taip padidinant ligos padarinių skirtumus tarp lyčių, mes galėsime pagerinti ligų prevenciją ir gydymą. Kadangi nepakankamai tiriame skirtumus tarp lyčių, kai kurie moterims potencialiai naudingi vaistai taip ir nepatenka į rinką. Kuriant vaistus, priešklinikinių tyrimu metu jie dažnai yra išbandomi tik su vyriškosios lyties gyvūnais. Tikėtina, kad klinikinių tyrimų metu dėl to ne tik padidėja moterų rizika patirti nepageidautiną reakciją į vaistą, palyginus su vyrais, bet ir atliekant bandymus netinkamai nustatomas jų veiksmingumas ir pritaikymas gydymui.“
Medicinoje jau yra pasitaikę neigiamų vyrų šališkumo padarinių. Vienas pavyzdys – dažniausi širdies priepuolio simptomai. Nors širdies priepuoliai dažniau ištinka vyrus, negu to paties amžiaus moteris, šia liga gali susirgti abiejų lyčių atstovai, tiesa, jie jaučia skirtingus simptomus. „ESC Acute CardioVascular Care 2021“ konferencijoje buvo pristatytas tyrimas, parodęs, kad krūtinės skausmas dažniau yra neteisingai diagnozuojamas moterims, nei vyrams, o ūminės išeminės širdies ligos diagnozė moterims yra svarstoma rečiau, net jeigu jos turi ligą galinčius lemti genetinius bruožus.
„Mūsų atliktas tyrimas parodo, kad dėl lyčių nelygybės, vertinant krūtinės skausmą, dažnai nėra pakankamai rimtai įvertinama tikimybė, kad moteris serga širdies liga, – sakė tyrimo autorė dr. Gemma Martinez-Nadal iš Barselonos klinikinės ligoninės. – Įtarimai, kad moteris turi širdies problemų, rečiau kyla tiek gydytojams, tiek pačioms pacientėms, taip didėja rizika, jog liga bus diagnozuota per vėlai arba klaidingai.“
Dar viena priežastis, kodėl moterimis patikima rečiau, yra istorijoje dažnai pastebima tendencija jų nusiskundimus laikyti isterijos padariniu. Žodis „isterija“ yra kilęs nuo lotyniško žodžio „hystericus“ (reiškiančio „iš gimdos“) ir yra vartojamas apibūdinti moters psichikos sutrikimus, kuriuos sukelia sutrikusi gimdos funkcija. Nors dabar šis žodis nebėra taip glaudžiai susijęs su moters reprodukciniais organais, jis vis dar vartojamas, siekiant diskredituoti moteris, kurių skausmas neturi „jokio medicininio paaiškinimo“. Esą „paslaptingą“ arba vis dar nediagnozuotą ligą lėmė perdėtas arba melagingas skundimasis, o ne realus sveikatos sutrikimas.
Portale „The Guardian“ neseniai pasirodė Gabriellės Jackson kūrinio „Pain and Prejudice“ (liet. „Skausmas ir prietarai“) ištrauka, įrodanti, kad su šia problema nuolat susiduria moterys, kurios po gydymo vis dar jaučia ligos simptomus. Apie šią problemą savo sukurtame „TikTok“ vaizdo įraše kalba ir aktorė, dainininkė ir fotografė Amanda Lee (ji neseniai svečiavosi dr. Joshua Walricho tinklalaidėje apie svorio stigmą medicinoje „Willing to be wrong“ (liet. „Pasirengę klysti“).
Įraše moteris pasidalino situacija, su kuria susidūrė bandydama išsiaiškinti, kodėl jai nuolatos skauda pilvą. Net keli gydytojai negalėjo suprasti, kas kelia šį skausmą, o konsultacijos su gastroenterologu metu, moteriai pasakius, kad dėl skausmo ji negali valgyti, gydytojas jai atsakė: „Gal tai nėra taip jau blogai.“ Po kurio laiko moteris apsilankė pas kitą specialistą, kuris atliko išsamius tyrimus ir rado skausmo priežastį – moteris sirgo žarnyno vėžiu.
Šis žiaurus atvejis, deja, nėra išskirtinis, ir puikiai parodo, kaip visuomenės normos veikia diagnostikos procesus. Nors tiesa, kad dažnos ligos pasitaiko dažnai, o retos – retai (su žarnyno vėžio sukeltais pilvo skausmais gydytojai tikrai susiduria ne kasdien), tai vis tiek atskleidžia, kad šališkumas dažnai neigiamai veikia moterų diagnostiką ir gydymą.
Žurnale „Feminism & Psychology“ publikuoto tyrimo autoriai bandė ištirti, kaip dažniausiai kalba medikai, gydantys endometriozę – skausmingą sutrikimą, kuomet į gimdos audinį panašūs dariniai pradeda augti kitose kūno vietose. Joje pateikiama viena gana žiauri mediko citata, vėliau tapusi tyrimo pavadinimu: „Ar endometrioze serga išprotėję žmonės, ar endometriozė ir išveda iš proto?“ (lyg pačio tyrimo pavadinimo būtų negana, jame endometrioze sergančios pacientės buvo vertinamos pagal jų grožį).
Tyrimo autoriai rašo: „Istorijoje diskusijos apie isteriją dažniausiai prasidėdavo kalbant apie „nesukalbamas“ moteris, turint omenyje pacientes, kurioms nepadėjo joms skirtas gydymas arba kurios turėjo kitokią nuomonę apie savo sveiktos sutrikimą, nei jos daktaras. Vietoje to, kad būtų pripažintos medicininių žinių ribos, medicinos ekspertai tiki, kad moterys gebėtų mintimis sukontroliuoti savo sveikatos sutrikimus, jeigu tik pripažintų joms skirtą diagnozę, pakeistų savo „gyvenimo būdą“, ir prisitaikytų prie jų lytį atitinkančių socialinių vaidmenų, tokių kaip žmona arba motina.“
Žinoma, nėra taip, kad visi medikai yra šališki, tačiau tam tikri ligų diagnostikos ir gydymo procesų pagrindai turėtų būti patobulinti, kad tiktų abiem lytims. Vis didėjantis šią problemą tiriančių darbų skaičius rodo, kad reikia naikinti nusistovėjusius mitus ir sugriauti pasenusias žinias, kurios nebėra naudingos medicinai.
