E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.
Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.
Antrajame rinkimų etape pradinis kandidatų skaičius beveik visose 577 rinkimų apygardose sumažėjo iki dviejų varžovų, tarp kurių vyksta įnirtingos varžybos.
E. Macrono dauguma?
E. Macrono koalicija „Kartu“ laikoma realiausia kandidate iš visų politinių judėjimų užsitikrinti visišką 289 vietų daugumą parlamente.
Buvusiam investicijų bankininkui ištikimos partijos 2017 metų rinkimuose iškovojo triuškinamą pergalę, tačiau tik nedaugelis tikisi, kad šiemet jos bent priartės prie tuomet užsitikrintų 350 vietų.
Dabartinių visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad aljansas „Kartu“ galėtų gauti 255–310 vietų parlamente.
Tik geras aljanso pasirodymas antrajame etape leistų E. Macronui turėti daugumos palaikymą ir beveik be pasipriešinimo priiminėti naujus įstatymus parlamente.
„Kai kurie žmonės jaučia, kad kitą sekmadienį mūsų palaikymas išaugs, – šią savaitę AFP sakė vienas ministras. – Aš tuo netikiu.“
Nedaug pritrūks?
Daugelis politikos apžvalgininkų mano, kad E. Macrono koalicijai pritrūks balsų, kad ji galėtų užsitikrinti patogią daugumą, nepaisant jo prašymų suformuoti jam „tvirtą daugumą“ sekmadienio parlamento rinkimuose.
Prezidentas taip pat perspėjo nepapildyti „prancūziškais neramumais pasaulinių neramumų“, o buvęs ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as šią savaitę sakė, kad atimti iš prezidento daugumą būtų „beprotybė“.
Tačiau derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo yra įprastos daugumoje parlamentinių demokratijų, todėl po rinkimų būtų galima pasiekti susitarimą su naujais sąjungininkais.
Jeigu aljansui „Kartu“ visai nedaug trūktų iki 289 vietos daugumos, prie valdančiųjų galėtų prisijungti saujelė opozicijos arba nepriklausomų parlamentarų.
Jeigu trūkumas bus didesnis, galima būtų sudaryti oficialiai vienytis su opozicinėmis grupėmis, tokiomis kaip dešinieji respublikonai arba centro dešiniųjų partija UDI.
Priešingu atveju 44 metų E. Macronas gali būti priklausomas nuo varžovų palaikymo balsuojant dėl kiekvieno teisės akto.
Dėl to įstatymų priėmimas taptų labai chaotiškas ir nestabilus.
Kairiųjų banga?
Nors mažai tikėtina, tačiau įmanoma, kad NUPES pranoks dabartinius lūkesčius ir laimės daugiau nei jai prognozuojamos 150–220 vietų parlamente.
Aljanso 70 metų lyderis kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas puoselėja viltį suburti didžiausią grupę parlamente ir tapti premjeru.
„Prognozės, kalbant apie vietas, šiuo metu neturi jokios prasmės, išskyrus iliuzijos palaikymą“, – sakė jis praėjusį sekmadienį.
Prognozuoti parlamento rinkimų rezultatus 577 rinkimų apygardose yra sudėtinga užduotis, o apklausų rezultatai taip pat yra prieštaringi.
1997 ir 2007 metais kairieji pasirodė geriau, nei buvo tikėtasi.
NUPES kandidatams būtų naudinga, kad rinkimuose dalyvautų daug darbininkų ir jaunų žmonių.
Po rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo praėjusį savaitgalį J.- L. Melenchonas visą šią savaitę ragino rinkėjus ateiti balsuoti.
Didesnis nei tikėtasi rinkėjų aktyvumas būtų geras ženklas jo koalicijai ir niekais paverstų visuomenės apklausas rengiančių bendrovių naudojamus statistinius modelius.
„Mes sumaišėme prognozes. Dabar mūsų iššūkis yra įrodyti, kad prognozės yra klaidingos“, – praėjusį sekmadienį sakė Julienas Bayou, kurio žaliųjų partija EELV priklauso NUPES.
Kraštutinių dešiniųjų laimėjimai?
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) balandį vykusiuose prezidento rinkimuose pasiekė istorinį rekordą ir tikisi, kad jai parodytas palaikymas užtikrins jos partijai daugiau mandatų parlamente.
Prognozės rodo, kad prieš imigraciją pasisakantis aštuonias vietas turintis jos kraštutinis dešinysis Nacionalinis sambūris (RN) galėtų sustiprintų savo pozicijas parlamente iki 10–45 vietų.
„Nėra jokio pralaimėjimo,.. nuo 2017 metų pastebima teigiama dinamika“, – sakė ji šią savaitę Šiaurės Prancūzijoje, kur neabejotinai bus išrinkta savo asmeninėse politinėse valdose.
Ji kalbėjo apie „dešimtis“ naujų parlamentarų, o jos partijos vadovas Jordanas Bardella išreiškė viltį, kad partijai gali pavykti gauti 35–40 vietų Nacionaliniame Susirinkime.
Jeigu partija gautų 15 mandatų, RN galėtų oficialiai formuoti parlamentinę grupę, būtų geriau matoma ir turėtų daugiau resursų.
Ko dar laukti?
Ant plauko pakibo kelių ministrų kabineto narių – Europos reikalų ministro Clement'o Beaune'o ir aplinkos ministrės Amelie de Montchalin (Ameli de Monšalen) – ateitis.
Abu jie varžosi dėl vietų parlamente, o pralaimėjimo atveju turėtų trauktis iš vyriausybės – tokios nuostatos pažadėjo laikytis E. Macronas.
Taip pat daug dėmesio sulaukia 53 metų kepėjas, kuris pernai paskelbė bado streiką, protestuodamas prieš jo mokinio iš Afrikos deportaciją.
Politikos naujokas Stephane'as Ravacley į rinkimus eina su NUPES Prancūzijos pietrytinėje Du apygardoje.
