Kelių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių užsakymu „Ipsos Talan“ atlikta apklausa rodo, kad RN pirmauja su 34 proc. balsų, antroje vietoje – kairiųjų Naujojo liaudies fronto koalicija su 28,1 proc. balsų, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečias su 20,3 proc. balsų.
Kitų agentūrų apklausos rodo analogiškus rezultatus: 34,5 proc. balsų RN, 28,5–29,1 proc. – Naujojo liaudies fronto koalicijai ir 20,5–21,5 proc. – E. Macrono centristams.
Preliminarių rinkimų rezultatų laukiama vėliau sekmadienį, bet naują Nacionalinės Asamblėjos sudėtį spėlioti dar anksti, kol neįvyko antras rinkimų turas, planuojamas po savaitės.
Apklausų agentūros prognozuoja, kad po antrojo rinkimų turo RN gaus daugumą vietų 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, o galbūt net užsitikrins absoliučią daugumą.
Prancūzų prezidentas po skaudaus po partijos pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose birželio 9-ąją nusprendė paleisti Nacionalinę Asamblėją, todėl sekmadienį vyko pirmas rinkimų turas.
E. Macronas sekmadienį paragino sudaryti platų demokratinį aljansą prieš kraštutinius dešiniuosius.
„Susidūrus su Nacionaliniu sambūriu, atėjo laikas antrajam turui sudaryti platų, aiškiai demokratinį ir respublikonišką aljansą“, – sakoma jo pareiškime.
Prezidentas taip pat sakė, kad didelis rinkėjų aktyvumas pirmajame ture byloja apie „šio balsavimo svarbą visiems mūsų tautiečiams ir norą išsiaiškinti politinę situaciją“.
„Visų prancūzų premjeras“
Tuo metu įtakinga RN narė Marine Le Pen ragina siekti absoliučios daugumos.
„Niekas nėra laimėta, o antrasis turas yra lemiamas, – sakė ilgametė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė savo šalininkams. – Mums reikia absoliučios daugumos, kad Emmanuelis Macronas po aštuonių dienų Jordaną Bardellą paskirtų premjeru.“
Pats J. Bardella pareiškė, kad jei kraštutiniai dešinieji rinkimuose laimės absoliučią daugumą, jis taps „visų prancūzų premjeru“, gerbiančiu konstituciją ir sugyvenančiu su prezidentu E. Macronu, bet „bekompromisiu“.
„Prancūzijos žmonės paskelbė aiškų nuosprendį“, – sakė 28 metų J. Bardella.
Tuo metu Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sekmadienį pareiškė, kad prezidento E. Macrono centristų aljansas patyrė „sunkų ir nenuginčijamą“ pralaimėjimą, bet paragino prancūzus antrame ture balsuoti prieš kraštutinius dešiniuosius.
Partijos „La France Insoumise“ („Nepalaužtoji Prancūzija“) lyderis sakė, kad prieš antrą parlamento rinkimų turą nurodys savo kandidatams pasitraukti iš kovos rinkimų apygardose, kuriose jie užėmė trečiąją vietą ir kuriose pirmauja RN.
„Mūsų nurodymai paprasti, tiesioginiai ir aiškūs. Nė balso daugiau, nė vienos vietos daugiau RN“, – pridūrė J.-L.Melenchonas.
Prancūzams susidūrus su labiausiai per pastarųjų metų istoriją poliarizuotais rinkimais, rinkėjų aktyvumas išaugo.
Organizacija „Elabe“ prognozuoja, kad galutinis rinkėjų aktyvumas sieks 67,5 proc. – tai didžiausias aktyvumas įprasto formato įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose Prancūzijoje nuo 1981 metų.
Galutinis rinkėjų aktyvumas 2022 metais buvo tik 47,5 procento.
Liepos 7 dieną vyks balsavimas tose apygardose, kuriose nė vienas kandidatas sekmadienį neužsitikrino absoliučios daugumos rinkėjų palaikymo. Į antrąjį rinkimų turą gali patekti bet kuris kandidatas, surinkęs bent 12,5 proc. registruotų rinkėjų balsų.
