Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų.
Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.
Rinkimų rezultatai yra labai svarbūs balandį vykusių prezidento rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimui, įskaitant mokesčių mažinimą ir pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 65 metų. E. Macronas pergalę rinkimuose iškovojo žadėdamas naujos eros pradžią po savo pirmosios kadencijos, kurią aptemdė protestai, COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą.
Balsavimo apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir didžiojoje Prancūzijos dalyje veiks iki 18 val. (19 val. Lietuvos laiku). Didžiuosiuose miestuose jos dirbs dviem valandomis ilgiau. Užjūrio teritorijose rinkėjai balsavo anksčiau savaitgalį.
Po nesėkmingo pasirodymo balandžio mėnesį Prancūzijos kairieji susivienijo į koaliciją, kurią jos lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas vadina „trečiuoju prezidento rinkimų turu“.
Apklausos rodo, kad prezidento centristinės koalicijos „Kartu“ (Ensemble) ir J.-L. Melenchono koalicijos NUPES, apimančios kraštutinių kairiųjų partiją „La France Insoumise“(„Nepasidavusi Prancūzija“), žaliuosius, socialistus ir komunistus, šansai rinkimuose apylygiai.
Kairieji meta vis rimtesnį iššūkį E. Macrono aljansui, nors dviejų etapų rinkimų sistema ir prognozuojamas rekordiškai prastas rinkėjų dalyvavimas, kuris veikiausiai nesieks nė 50 procentų, galėtų būti palankūs prezidentui.
Iš 577 Nacionalinio Susirinkimo deputatų aštuoni atstovauja Prancūzijos užjūrio teritorijoms, o 11 – užsienyje gyvenantiems Prancūzijos piliečiams.
E. Macrono partija ir jos sąjungininkai šiuo metu turi absoliučią daugumą – 345 vietas.
Naujausios sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausos rezultatai rodo, kad E. Macrono koalicija galėtų laimėti 275–315 vietų, nors norint išsaugoti absoliučią daugumą reikėtų bent 289 vietų.
Vyriausybė, turinti didelę, bet ne absoliučią daugumą, vis tiek galėtų valdyti, bet tik derėdamasi su įstatymų leidėjais.
Pagal Prancūzijos rinkimų sistemą kandidatui reikia surinkti daugiau nei pusę balsų ir užsitikrinti bent 25 procentų jo apygardoje registruotų rinkėjų paramą, kad būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą.
Kitu atveju du geriausiai pirmame rate pasirodę rinkimų apygardos kandidatai, taip pat bet kuris kitas kandidatas, surinkęs bent 12,5 procento registruotų rinkėjų balsų, patenka į antrąjį turą. Pastarajame laimi surinkęs daugiausiai balsų.
