Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.
Šįkart demonstracijose dalyvauja ir jaunimas bei kiti pensijų reformai prieštaraujantys gyventojai, kurie negalėjo prisijungti prie ankstesnių trijų protestų, nes tos masinės demonstracijos buvo surengtos darbo dienomis.
Kitaip negu ankstesnėmis protestų dienomis, geležinkelininkai šeštadienį nestreikuoja, tačiau netikėtą streiką surengė skrydžių vadovai ir šeštadienio popietę Orli oro uoste – antrame pagal dydį Paryžiuje – buvo atšaukta iki pusės skrydžių.
Prancūzijos parlamentarai šią savaitę pradėjo diskutuoti dėl reformos, pagal kurią amžius, reikalingas gauti visą pensiją, būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Taip pat numatyta padidinti privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.
Protestai yra tapę lemiamu išbandymu ir E. Macronui, ir jo oponentams. Vyriausybė tvirtina, jog yra pasiryžusi įgyvendinti E. Macrono priešrinkiminį pažadą reformuoti Prancūzijos pensijų sistemą, kuri yra viena dosniausių pasaulyje.
Prezidentas reformą vadina „neišvengiama“ ir aiškina, kad ją būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies pensijų sistemos išgyvenimą. Jis taip pat pabrėžia, kad darbininkai kaimyninėse šalyse į pensiją išeina gerokai vėliau negu Prancūzijoje.
Kita diena protestų planuojama vasario 16-ąją.
Ankstesnę protestų dieną – prieš keturias dienas – į gatves daugelyje Prancūzijos miestų išėjo per 750 tūkst. žmonių – gerokai mažiau negu per ankstesnes dvi protestų dienas šių metų sausį, kai protestuose dalyvavo per 1 mln. žmonių.
