Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija paskelbė pareiškimą, kuriuo iš esmės prisiima atsakomybę dėl būsimų derybų su Rusija pratęsimo. Lietuvos nuomone, derybų atnaujinimas šiuo metu yra klaida.
Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis dalyvavęs pirmadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje.
BRIST susitikime Lietuvos poziciją išdėstęs Ž. Pavilionis pabrėžė, kad įvykiai Gruzijoje iš esmės pakeitė ES ir Rusijos santykius, todėl šių santykių peržiūra turėtų būti tęstinis procesas.
„Pasirašydama draugystės susitarimus su Abchazijos ir Pietų Osetijos regionais, Rusija pademonstravo ir toliau neketinanti laikytis įsipareigojimų, todėl nėra jokių garantijų, kad Gruzijos įvykiai nepasikartos kur nors kitur. Dabar svarbiausia atsakyti į klausimą – kaip ES ketina elgtis ateityje, jei Rusija ir toliau nevykdys savo teisinių įsipareigojimų“, – URM pranešime spaudai cituojamas Ž.Pavilionis.
Jis priminė, kad rugsėjo 1 dienos ES Vadovų Tarybos nutarė atidėti derybas su Rusija, kol Rusijos kariuomenė bus atitraukta į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą su Gruzija. „Tai ne tik Lietuvos, tai visos ES pozicija, kuri remiasi ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy) pasiektais susitarimais su Rusija. Lietuva nuosekliai laikosi šios pozicijos ir ruošiasi laikytis jos ateityje“, – pareiškė Ž. Pavilionis.
Pirmadienį visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, sutarė atnaujinti derybas dėl naujos strateginės partnerystes su Rusija sutarties, pranešė ES pirmininkaujanti Prancūzija.
Europos Komisija savo ruožtu pareiškė esanti pasirengusi šių derybų atnaujinimui, bet konkreti derybų pradžios data dar nenustatyta.
Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
