Vasario 18-19 dienomis svarstytas konservatyvios „Les Républicains“ partijo s remiamas pasiūlymas, kuris būtų taikomas oficialių sporto federacijų ir kitų įstaigų, įskaitant profesionalias lygas, organizuojamoms varžyboms.
Iki šiol federacijos galėjo laisvai nustatyti taisykles dėl bet kokių akivaizdžių religinių simbolių, kuriuos dėvi dalyviai.
Prancūzijos futbolo ir regbio federacijos uždraudė religinę aprangą, o kitos asociacijos, pavyzdžiui, lengvosios atletikos ir rankinio federacijos, to nepadarė.
Siūlomu įstatymo projektu taip pat būtų draudžiama melstis bet kokioje sporto šakoje, teigiant, kad tokia praktika „reikštų piktnaudžiavimą jo paskirtimi“.
Pridėtame pranešime teigiama, kad įstatymo projektą paskatino „augantys išpuoliai prieš sekuliarizmą“ ir būtinybė spręsti pranešimus apie „radikalizaciją“, „bendruomeniškumą“ ir „islamiškąjį separatizmą“ Prancūzijos sporte.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad uždraudus tokią aprangą kaip sportiniai hidžabai būtų užkirstas kelias „priešingų visuomenių“ formavimuisi.
Kritikai peikia hidžabų draudimą
Sekuliarizmas yra svarbi šalies politinės struktūros dalis, tačiau kartu ir įtampos su kai kuriomis musulmonų bendruomenės dalimis šaltinis.
Nors pasiūlymą palankiai įvertino daugelis Prancūzijos konservatyviųjų politikų, jį pasmerkė kairiųjų pažiūrų veikėjai, taip pat žmogaus teisių grupės.
Daugelis kritikų pasiūlymą pavadino platesnio „hidžabo draudimo“ dalimi, nes tai apriboja moterų teises rinktis, kaip rengtis.
„Visos moterys turi teisę pasirinkti, ką dėvėti. Sportinių hidžabų draudimai Prancūzijoje yra dar viena priemonė, paremta islamofobija ir patriarchaliniu bandymu kontroliuoti, ką dėvi musulmonės. Šis įstatymo projektas turi būti atmestas“, – sakė Anna Błuś, „Amnesty International“ lyčių teisingumo Europoje tyrėja.
Prancūzija, remdamasi savo griežtomis pasaulietiškumo taisyklėmis, uždraudė savo sportininkams dėvėti religinius simbolius, įskaitant hidžabą, 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Ši priemonė sukėlė nemažai viešų diskusijų, o prancūzų sprinterė Sounkamba Sylla paviešino savo ginčą su žaidynes organizuojančia įstaiga, kurio esmė buvo ta, ar jai turėtų būti leista per atidarymo ceremoniją dėvėti hidžabą.
Iš pradžių S. Syllai buvo uždrausta dalyvauti Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonijoje, tačiau po ilgų diskusijų jai buvo leista renginio metu dėvėti kepuraitę, kad uždengtų plaukus.
„Praėjus vos šešiems mėnesiams, Prancūzijos valdžios institucijos ne tik dvigubina diskriminacinį hidžabo draudimą, bet ir bando jį taikyti visoms sporto šakoms“, – komentavo A. Błuś.
Spalio mėnesį Jungtinių Tautų ekspertai pasmerkė šiuos draudimus kaip „neproporcingus ir diskriminacinius“ ir paragino juos atšaukti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
