„Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime.
„Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.
Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
„Toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkėmis Estija ir Suomija bei partnere Švedija“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).
„NATO ir toliau adaptuos savo jūrinę poziciją Baltijos jūroje ir imsis visų būtinų priemonių, kad sąjungininkai būtų saugūs“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę Suomija pareiškė, kad dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkis įvyko dėl išorinės veiklos, o padidėjus įtampai su Rusija baiminamasi galimo sabotažo.
Ketvirtadienį Suomijos policija pranešė, kad baigė nardymus, per kuriuos buvo tiriamas nuotėkis, tačiau apie tyrimo rezultatus kol kas neskelbia.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei paaiškės, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.
Tuo tarpu Švedija antradienį pranešė, kad nustatė, jog tuo pačiu metu buvo pažeistas ir Baltijos jūroje esantis telekomunikacijų kabelis, tačiau tvirtino, kad dar per anksti pasakyti, kas jį sugadino.
Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose nutraukė pagrindinį Rusijos dujų kelią į Europą ir pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip jau buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Pareigūnai paskelbė, kad tie sprogimai buvo sabotažas, tačiau galutinių atsakymų, kas už tai atsakingas, vis dar nėra.
Suomija šiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso ir taip įgyvendino svarbų strateginį pokytį, kuris papiktino Rusiją. Švedija dar siekia narystės NATO.
NATO teigia, kad po „Nord Stream“ incidento jau sustiprino patruliavimą prie ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros ir siekia pagerinti sąjungininkų veiksmų koordinavimą.
