Portugalijos Katalikų bažnyčioje vaikų seksualinį išnaudojimą tiriantis komitetas teigia, kad apie tai pranešė 512 įtariamų aukų.
Vyresnieji Portugalijos bažnyčios pareigūnai anksčiau tvirtino, kad tokių atvejų buvo tik keletas.
Pasaulyje yra pasklidę tūkstančiai pranešimų apie pedofiliją Katalikų bažnyčioje, o popiežius Pranciškus spaudžiamas spręsti šį skandalą.
Portugalijos vyskupų konferencijos vadovas, vyskupas Jose Ornelasas, turi vėliau pateikti savo komentarus.
Spalio mėnesį šešių ekspertų grupė teigė užregistravusi 424 teisėtus įtariamų aukų liudijimus. Jų parodymai rodo, kad bendras aukų skaičius buvo daug didesnis, sakė ji.
Liudijimai atskleidė „rimtas situacijas, kurios tęsėsi dešimtmečius, o kai kuriais atvejais pasiekė epidemijos mastą“, tuomet teigė ekspertų grupė.
Žvelgiant atgal, prievarta buvo akivaizdi, pridūrė ji.
Daugumos įtariamų nusikalstamų veikų atveju jau suėjo senatis.
Tačiau policijai perduota apie 20 bylų ir jau pradėti keli tyrimai.
Vienas iš tokių retų atvejų yra susijęs su 43 metų moterimi, kuriai suteiktas Aleksandros vardas, nes ji pageidavo likti nežinoma. Ji teigia, kad ją išprievartavo kunigas per išpažintį, kai ji buvo 17-metė vienuolė naujokė.
Ignoruota ir pasibjaurėjusi
Ekspertų grupei vadovavęs psichiatras Pedro Strechtas (Pedras Strektas) teigė, kad, jo vertinimu, tikrasis aukų skaičius per šį laikotarpį yra mažiausiai 4 415. Jis nepaaiškino, kaip buvo atlikta ekstrapoliacija.
Ekspertų grupė neskelbia aukų pavardžių, įtariamų išnaudotojų tapatybių ir vietų, kuriose galimai buvo įvykdyta prievarta.
Tačiau jos galutinėje ataskaitoje pateikiamas atskiras konfidencialus priedas, kuriame nurodomos visų bažnyčios narių, apie kuriuos pranešta komisijai, pavardės ir kuris siunčiamas Portugalijos vyskupų konferencijai ir policijai.
Ataskaitoje teigiama, kad 77 proc. įtariamų išnaudotojų buvo kunigai, o kiti kaltininkai buvo susiję su bažnytinėmis institucijomis.
48 proc. liudijimus pateikusių žmonių apie prievartą kalbėjo pirmą kartą. Dauguma įtariamų aukų buvo vyrai, tačiau 47 proc. aukų buvo moterys, sakoma ataskaitoje.
Joje teigiama, kad Portugalijoje yra vietų, pavyzdžiui, kai kurios seminarijos ir religinės institucijos, kurios yra „tikri juodieji taškai“.
„Labai sunku kalbėti apie šiuos dalykus Portugalijoje“, kurioje 80 proc. žmonių sakosi esą katalikai, teigė Aleksandra, kuri dabar yra motina, baigusi informacinių technologijų mokslus ir dirbanti pagalbine virtuvės darbuotoja.
„Daugelį metų laikiau tai paslaptyje, tačiau vienai su tuo susidoroti darėsi vis sunkiau ir sunkiau“, – teigė ji interviu telefonu naujienų agentūrai AFP.
Galiausiai ji pranešė apie užpuoliką Bažnyčios vadovybei, bet sakė, kad buvo ignoruojama. Atsakingas vyskupas nieko nepadarė, tik perdavė jos skundą Vatikanui, kuris iki šiol neatsakė.
Praėjus trejiems metams ji teigia, kad nepriklausomoje komisijoje rado supratimą ir psichologinę pagalbą, kurios jai reikia.
Praėjusių metų balandį Lisabonos patriarchas kardinolas Manuelis Clemente (Manuelis Klementė), aukščiausio rango Portugalijos prelatas, sakė, kad yra pasirengęs „pripažinti praeities klaidas“ ir paprašyti aukų atleidimo.
„Vyskupai, prašantys atleidimo, man nieko nereiškia. Mes nežinome, ar jie tai galvoja rimtai“, – atkirto Aleksandra, kuri teigė esanti pasibjaurėjusi Bažnyčia ir jos seksualinio išnaudojimo dangstymu.
„Atsikratyti šios rykštės“
Popiežius Pranciškus, kuris rugpjūčio mėnesį lankysis Portugalijos sostinėje, gali susitikti su kai kuriomis įtariamomis aukomis, neseniai sakė Lisabonos vyskupas augziliaras Americo Aguiaras.
Susidūręs su tūkstančiais visame pasaulyje išaiškėjusių dvasininkų seksualinio išnaudojimo atvejų ir kaltinimais dėl dangstymo, pontifikas 2019 metais pažadėjo su šaknimis išrauti pedofiliją Bažnyčioje.
Jam daromas spaudimas spręsti šį skandalą, o tyrimai pradėti keliose šalyse, įskaitant Australiją, Prancūziją, Vokietiją, Airiją ir Nyderlandus.
Portugalijos vyskupai susirinks kovo mėnesį, kad padarytų išvadas iš nepriklausomos ataskaitos ir „kiek įmanoma labiau atsikratytų šios rykštės“, sausio mėnesį sakė Portugalijos vyskupų konferencijos vyresnysis narys tėvas Manuelis Barbosa.
Aleksandra, kuri su viltimi ir skepticizmu laukia vyskupų atsakymo, mano, kad nepriklausoma komisija yra „geras pirmas žingsnis“ aukoms, norinčioms „pralaužti tylos sieną“, kuri taip ilgai jas supo.
